Kodėl Lietuvai gresia „Rygos sindromas“? (1)

(Puslapis 1 iš 7)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

manofinansai.lt

2012-02-12 08:00

Per Palangos miesto jubiliejaus šventę vienas žurnalistas iš broliškos Latvijos prasitarė, kad vis daugiau latvių mielai atostogauja Lietuvos pajūryje. Palangos žurnalistams parūpo sužinoti, iš kokių Latvijos miestų sulaukiame daugiausiai turistų. „Braliukas" šyptelėjo išgirdęs tokį klausimą: „Kaip tai iš kokių? Juk Latvijoje tėra vienas miestas - Ryga!"

Po pusiau juokais ištarta fraze slypi nemaža dalis tiesos. Rygoje gyvena daugiau nei 30 proc. Latvijos gyventojų. Be to, šiame mieste susitelkusi kvalifikuota darbo jėga, didieji verslo ir gamybos objektai, kultūros ir švietimo institucijos.

Tuo tarpu Lietuvos sostinėje Vilniuje kol kas priskaičiuojama 17 proc. šalies gyventojų. Braižant Lietuvos ekonominius ir socialinius žemėlapius, akivaizdu, kad svarų indėlį įneša ne tik didieji miestai, bet ir kitų rajonų centrai.

Tačiau ar ilgainiui Lietuva netaps panaši į savo kaimynę? O gal labiau supanašės su Estija, kur gyvenimas verda penkiuose didžiuosiuose miestuose?

Jau antrus metus iš eilės lygindami savivaldybių ekonominius duomenis „Swedbank“ asmeninių finansų ekspertai įžvelgia, kad tokios galimybės iš tiesų realios. Finansinė atskirtis tarp šalies savivaldybių didėja ir verčia susimąstyti apie centralizacijos procesus Lietuvoje.

Dirbame didmiesčiuose, gyvename rajonuose

2011 m. duomenimis, Lietuvoje gyveno per 3,2 mln. gyventojų. Iš pirmo žvilgsnio esame net nepanašūs į kaimyninę „sostinės ir jos priemiesčių" valstybę: penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose gyvena beveik 40 proc. šalies gyventojų, dar 27 proc. įsikūrę rajonų centruose.

Tačiau pažvelkime į tendencijas. Per pastaruosius dešimt metų gyventojų padaugėjo tik trijų didžiųjų miestų rajonuose ir Neringos savivaldybėse. Kodėl? Miestiečiai noriai keliasi į naujos statybos butus ar namus rajonuose. Čia juos privilioja ramesnio ir kokybiško gyvenimo idėjos ir siekis gyventi arčiau gamtos.

Tuo tarpu Neringos savivaldybėje užfiksuotą net 60 proc. gyventojų skaičiaus augimą lemia jau aptarta įdomi aplinkybė - fiktyvi registracija dėl nuolaidų perkėlai šiltuoju metų laiku. Juk žinant, kad Neringa yra pati mažiausia savivaldybė gyventojų skaičiumi ir šešta pagal mažiausią plotą, kyla klausimas - kur tie naujakuriai, kurių per dešimtmetį priskaičiuota beveik 1500, apsigyveno?

Atmetę šį Kuršių Nerijos magiškosios traukos fenomeną, galime konstatuoti, kad labiausiai plečiasi trijų Lietuvos didmiesčių rajonai. Nors ekonominė veikla sukoncentruota pačiuose miestuose, gyventojus vilioja galimybė bent po darbų maratono grįžti į ramesnę namų aplinką arčiau gamtos.

Jauniausia visuomenė - didmiesčiuose ir Žemaitijoje

Regioninis pasiskirstymas pagal vidutinį gyventojų amžių per vienerius metus stipriai nepasikeitė, tačiau visos savivaldybės, išskyrus Neringos, truputį „paseno". Vidutinis Lietuvos gyventojų amžius 2012 m. pradžioje siekė 39,8 metų.

Straipsnio puslapiai:

manofinansai.lt

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas