Kodėl niršta interneto vartotojai?

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Tomas Čyvas / Balsas.lt

2013-08-12 17:35

„Interneto vartotojus mokėti už paslaugas reikia pratinti pamažu, o tinklo filtrai, jei pateks į blogas rankas, gali sukurti daugiau problemų, nei išspręsti“, – mano asociacijos INFOBALT Europos Sąjungos reikalų vadovė Vilma Misiukonienė.

Mechanizmo norisi

– Europos institucijos vėl svarsto kovos su intelektinėmis vagystėmis susitarimą. Pernai ACTA projektas sukėlė internautų įniršį. Kodėl programinės įrangos ir muzikos, kitų kūrinių piratavimo temos pasidarė labai jautrios?

– Tai nutiko pradėjus viską skaitmeninti, proveržis iš elektroninių paslaugų srities perėjo į kasdienį gyvenimą. Žmonės norėjo pasiekti skaitmeninį turinį iš bet kur, bet kada. Nutiko net ir taip, kad kompaktiniai diskai pasidarė nebe tokie patrauklūs. <...> Patogiau buvo turėti MP3 grotuvus mobiliuosiuose įrenginiuose ir pan. Būtent tada klausimas pasidarė labai aktualus kūrybinėms industrijoms – įvairios pramonės šakos susirūpino, kaip kovoti su pažeidimais internete.

– Bet ACTA nebuvo kažkas visiškai naujo?

– Tikrai ne. Sutartys dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba, galiojo seniausiai. Jos nustato daugmaž vienodą teisių apsaugos lygį ir bendruosius principus. Problema – įgyvendinimo mechanizmai. Kaip rasti kelią, kad autoriniai kūriniai nebūtų nelegaliai platinami. Reikia suprasti, kad yra žmonių, kurie labai neblogai iš to gyvena.

– Kokie produktai labiausiai „pirataujami“?

– Geras klausimas, nes visi dažniausiai kalba apie muziką, filmus, bet yra ir kitų produktų kategorijų: vaistai, prekių ženklai, geografinės nuorodos. Tai – vadinamoji industrinė nuosavybė. Yra ir tokių autorinių teisių objektų, kaip knygos, literatūros kūriniai ir t. t.

Prieš mėnesį Milane vyko diskusija dėl elektroninės leidybos. Šioje srityje taip pat būna įdomių dalykų. Jeigu palygintume Amerikos ir Europos rinkas – rastume svarbių skirtumų. 25 proc. knygų JAV parduodama elektroniniu būdu. Tai – elektroninės knygos, kurias žmonės atsisiunčia į plantšetinius kompiuterius ir skaito. Įsiklausykite – 25 proc. Europoje šis skaičius siekia vidutiniškai 5 proc. Kai kuriose šalyse vos 1–2 proc. tokių pasirinkimų. Mokėti neįprasta.

– O kaip yra Lietuvoje?

– Lietuvoje negaliu įvardyti teisėtai veikiančios svetainės, kuri tai daro. <...> Kalbant apie periodiką, žurnalistiką – elektroninius leidinius, portalus ir t. t. – matyti kitokie verslo modeliai. Tai informacija, kuri turi vertę. Padaryti informaciją kokybišką – kainuoja, bet žmonės įpratę viską vartoti už dyką. Kol kas net Lietuvos naujienų portalų bandymai sukurti situaciją, kad už tai būtų gaunamos pajamos, nelabai pasiteisino.

Straipsnio puslapiai:

- Tomas Čyvas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas