Kodėl vokiečiai prieš eurą arba „Kodėl liberalai prieš eurą? – 2“

(Puslapis 1 iš 6)


Asmeninio archyvo nuotr.

Saulius Lapėnas

2014-02-04 12:29

 Pastaruoju metu vykdoma euro šalininkų agitacija už skubų euro įvedimą Lietuvoje vietoje argumentais grįsto dialogo virsta bandymais tautai įteigti nepilnavertiškumo kompleksą. Tarsi visose šalyse žmonės džiaugsmingai priima integraciją į euro zoną. Ir tik lietuviai vykdo „nusikalstamą veiklą“, „visus juokindami“ savo abejonėmis atsisakyti lito krizės euro zonoje apogėjaus metu.

Tačiau tai nėra taip.

Palikim nuošalyje graikus, kurie ne per seniausiai, kaip ir mūsų dabartinis elitas, veržėsi kuo greičiau ir visais įmanomais būdais įsivesti eurą. Apie juos jau nemažai parašyta (nors ir ne viskas tiesa). Šiandien pakalbėkim apie euro zonos lyderę Vokietiją. Apie šalį, kurią vargu ar galima apkaltinti nepilnavertiškumu. Būtent šioje valstybėje per pastaruosius metus, pastebimas nuosekliai augantis nepasitenkinimas euru. Ir jei vienu sakiniu atsakyti į klausimą pavadinime, tai galima pasakyti: Vokietijos piliečiai kyla prieš eurą lygiai dėl tų pačių priežasčių, kodėl prieš pasisako sąmoningi Lietuvos piliečiai – jiems nepatinka kada dėl momentinių politinių interesų sukeliama grėsmė šalies gerbūviui ir tautai.

Net dabar, praėjus dvylikai metų po euro įvedimo, pagal daugelio gyventojų apklausų duomenis, vokiečių, norinčių sugrįžti prie nacionalinės valiutos, kiekvienais metais daugėja. Praktiškai du trečdaliai Vokietijos gyventojų norėtų susigražinti Vokietijos markę.

Pavyzdžiui, pagal įtakingo media koncerno „Bertelsmann“ apklausos rezultatus, 65 proc. respondentų pasisakė už Vokietijos markės sugražinimą. (palyginimui 2010 metais tokių euro priešininkų buvo tik 49 proc.). Be to, 49 proc. apklaustų vokiečių buvo įsitikinę, kad būtų buvę geriau, jei Europos Sąjungos iš vis nebūtų buvę.1

Simboliškai šia tema atrodo Vokietijos leidinyje „Die Welt“ praeitų metų pabaigoje pasirodžiusioje publikacijoje teiginys, kad nors Vokietijos markes ir dabar galima iškeisti į eurus, tačiau piliečiai su jomis neskuba skirtis. Pagal „Bundesbank“ duomenis 2013 metų lapkričio mėnesį pas gyventojus „apyvartoje“ liko apie 13,5 mlrd. Vokietijos markių. Perskaičiavus tai apie 6,67 mlrd. eurų.2

Tai neapsiriboja pasyviu stebėjimu ar nuomonėmis. 2012 metais Vokietijos pilietinė visuomenė pradėjo aktyvią kovą prieš „neplanuotas išlaidas“ susijusias su euro įvedimu. Kaip informuoja žurnalas „Der Spiegel“ 37 tūkst. vokiečių pareiškė ieškinį prieš Europos stabilizavimo mechanizmo (ESM) fondo sukūrimą. Tai tapo masiškiausiu Vokietijos konstituciniame teisme pateiktu ieškiniu. Vokiečių tauta ir ekspertai protestavo, nes manė kad tai riboja nacionalinių parlamentų teises ir pernelyg daug teisių perduodama Briuseliui. Nors konstitucinis teismas pritarė šalies dalyvavimui ESM, tačiau teisėjai nustatė galimų išlaidų ribas iki 190 mlrd. eurų. Nė cento daugiau. 3

Straipsnio puslapiai:

- Saulius Lapėnas

Close

Analitikų verdiktas: Lietuvos ekonomika augs lėčiausiai Baltijos šalyse

 Euro zonos ekonomika pirmą pusmetį augo lėčiau, negu buvo tikėtasi, todėl šių metų prognozuojama 2,1 proc. ūkio plėtra jau neprilygs praėjusių metų augimo tempui. O štai Baltijos šalių plėtra po puikių praėjusių metų ...

Vienas didžiausių bankų pasaulyje perspėjo: pasekmes pajaus visi

 Vienas didžiausių bankų pasaulyje pareiškė, kad Žemės gyventojai baigia išnaudoti visus resursus ir perspėja: nei šalių valdžios, nei didžiosios bendrovės nėra pasiruošusios klimato kaitai. Pasirodo, pasaulis ...

Įvardijo miestus, kur mažiausiai dirbama, bet uždirbama daugiausiai

Visi svajoja, kuo mažiau laiko praleisti darbe, tačiau uždirbti nemenkas sumas. Naujas tyrimas atskleidė, kokia mieste dirbant tai padaryti lengviausia. Įvertinta ir Vilniaus pozicija. Kaip rašo „Expert Market“, tyrime remtasi ...

„Lidl“ Nyderlanduose palaipsniui atsisako prekybos cigaretėmis

Vokiečių prekybos tinklas „Lidl“, užpernai atėjęs ir į Lietuvos rinką, Nyderlanduose pradeda palaipsniui atsisakyti cigarečių dėl sumažėjusio poreikio. Gyventojų įpročius paveikė aktyvūs valdžios veiksmai kovoje su rūkymu. Leidinio ...

Europos Komisija reaguoja į JAV nustatytus plieno ir aliuminio importo apribojimus

JAV paskelbus, kad nuo 2018 m. birželio 1 d. taikys papildomus importo muitus iš ES į Jungtines Valstijas eksportuojamam plienui ir aliuminiui, atitinkamai 25 proc. ir 10 proc., Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė: ...

Į euro zoną šliejasi „skurdžiosios šalys“: ar sugriautų visą sistemą?

Trimis skurdžiausiomis Europos Sąjungos šalimis įvardijamos Bulgarija, Kroatija ir Rumunija siekia būti ne tik ES dalimi, bet ir euro zonos. Analitikų teigimu, jų dar laukia ilgas kelias, tačiau būtent skausmingos reformos gali lemti, kad į ...

Priminimas emigrantams: paskubėkite pildyti mokesčių deklaracijas

Vykstant deklaracijų pildymo bumui Lietuvoje, emigrantai turėtų neužmiršti, kad užsienyje mokestiniai metai taip pat įsibėgėję. Tai reiškia, kad svetur uždarbiavę tautiečiai turi pateikti deklaracijas užsienio mokesčių institucijoms, ...

Atsiveria galimybės lanksčiau nustatyti naujus PVM tarifus

 Šiandien Europos Komisija pateikė siūlymus dėl taisyklių, kuriomis siekiama leisti valstybėms narėms lanksčiau nustatyti PVM tarifus ir sukurti geresnę mokestinę aplinką. Teikiami siūlymai yra paskutiniai vykdomos PVM taisyklių ...

Lietuvių pamėgtoje atostogų šalyje norima atsisakyti „viskas įskaičiuota“ pasiūlymų

 Nemažai keliaujančiųjų į Turkiją renkasi „viskas įskaičiuota“ pasiūlymus, tačiau Turkijoje piktinamasi, kad dėl to turistai nepietauja mieste, mažiau keliauja. Dėl to siūloma panaikinti programą „viskas ...

„Ryanair“ meta visus kozirius: rado naują būdą spręsti skrydžių atšaukimo problemą

Pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ sprendimas atšaukti dešimtis tūkstančių skrydžių sugriovė 750 tūkstančių žmonių planus keliauti. Dabar kompanija bando atsitiesti ir tam ieško kuo įvairiausių sprendimų. Pastarasis buvo itin netikėtas, rašo independent.co.uk.

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas