Kokią įtaką Lietuvos energetikos rinkai turės „Chevron“? (2)


Fotodienos nuotr.

Artūras Skardžius / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-11-01 13:15

 Pradedame naują rubriką, kurioje kas savaitę ekspertas atsakys į skaitytojams rūpimą klausimą ekonomikos temomis. Šią savaitę Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos prezidentas Artūras Skardžius aiškina, kokią įtaką Lietuvos energetikos rinkai turės JAV bendrovė „Chevron“, įsigijusi 50 proc. „LL investicijų“ akcijų ir kitąmet Lietuvoje pradėsianti skalūnų dujų paiešką?

Kiekvienas naujas konkurentas atėjęs į rinką yra naudingas paslaugos pirkėjui, šiuo atveju gamtinių dujų, nes sudaro konkurenciją: galima nusipirkti produktą už tikrąją jo kainą. Be jokios abejonės, galima būtų derėtis ir su vienais, ir su kitais ir dujas gauti ne už pakeltą politinę kainą, o už realią rinkos kainą.

Koziris mūsų rankose – atsiranda konkurentas vienam monopolininkui „Gazprom“, monopolija tampa ne tokia agresyvi. Kiek „Chevron“ atėjimas į Lietuvos rinką bus veiksmingas, pamatysime ateityje: ar mažės kaina už gamtinių dujų tiekimą iš Rusijos. Be abejonės, kiekvienas turbūt laukia pingančių energetinių išteklių, todėl svarbiausia turėti alternatyvą, o tada pasitelkus diplomatiją ir derybinius gebėjimus galima reikalauti, derėtis ir patenkinti savo poreikius.

Skalūnų dujų turbūt visur – ir Lenkijoje, ir Lietuvoje – galima rasti, bet Lietuva nėra Nevados dykuma, kur būtų galima neatsakingai darkyti žemės sluoksnius. Svarbiausia, kad lieka ne tik užterštas gruntinis vanduo, kuris ateityje bus aukso vertės, nes geriamojo vandens ištekliai maži, o Lietuva galėtų būti jo eksportuotoja ir uždirbti, ko gero, ne mažiau nei Kuveitas uždirba iš naftos. Tikimybė, kad chemikalais skiestas vanduo nutekės į vandens telkinius ir užterš dirvožemį, yra didelė – neturime tokių teritorijų, kuriose galėtume saugoti jau panaudotą, užterštą vandenį. Tai yra problema, kaip ją spręsti? Didžioji dalis teritorijų šalyje saugomos – nacionaliniai parkai ir draustiniai, todėl teršti ją dėl vieno kito kubinio metro dujų – per didelė prabanga.

Vartotojai, kuriems Lietuva galėtų tiekti skalūnų dujas, galėtų pasirinkti ir pigesnių skalūnų dujų, kad ir iš Alžyro. Jei turi nuolatinį tiekimą, reikia užtikrinti naudojimo kiekius – ne mažesnius nei 10 mlrd. kubinių metrų, tiek siūloma ir mums, kad ekonomiškai atsipirktų. Fantastika, kad tokį kiekį per metus galėtume eksportuoti iš tokios mažos teritorijos, nebent skalūnų dujų gautume ir iš Baltarusijos.

Eksperimentas yra gerai. Manau, kad ir „Gazprom“ įvertins išgaunamą kiekį ir galbūt pasijuoks, bet pabandyti galima. Galbūt tai sudarytų prielaidų derybinei pozicijai, ekspertai turi apskaičiuoti mastą. Aišku, dujų terminalas atrištų mums rankas greičiau nei skalūnų dujų gavyba. Svarbiausia, kad toks eksperimentas nesudarkytų žemės gelmių. Geriausia eksperimentuoti su kitais, o jau išdirbtas technologijas perkelti į Lietuvą.

- Artūras Skardžius

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas