Kokia nauda iš lietuviškų konkursų „Facebook“? (1)

(Puslapis 1 iš 3)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Arijus Žakas / Ekonomika.lt

2012-06-12 20:00

Šiais laikais konkursus skelbia bene kiekvienas aktyvesnis „Facebook“ puslapis. Kodėl skelbia, koks konkursų tikslas ir kokią tai duos naudą? Apie tai susimąsto ne kiekvienas. „Facebook“ specialistų komanda iš „Socialaus marketingo“ atliko tyrimą, kuriuo išsiaiškino daugybę be galo įdomių ir svarbių dalykų.

Šiek tiek įžangos

Anksčiau konkursai padėdavo surinkti didesnį gerbėjų skaičių. Toks mechanizmas veikė tol, kol norint dalyvauti konkurse reikėdavo privalomai tapti tam tikro „Facebook“ puslapio gerbėju. Dabar prisirišimas prie konkretaus prekinio ženklo nereikalingas. Todėl ženkliam gerbėjų didinimui konkursai nebeturi įtakos.

Konkursai ir prizai – tai gera motyvacija žmonėms „Facebook“ atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau kai konkursai yra rengiami vos ne kiekvieno aktyvaus puslapio profilyje, jų išskirtinumas ir efektyvumas yra gerokai sumažėjęs. Be to, mažėja pasitikėjimas konkursais, kurie siūlo įspūdingus prizus (keliones, iPhone'us, kompiuterius ir t.t.), nors net neaišku, kuo ta įmonė verčiasi ir labai dažnai tokių konkursų pabaigoje dalyviai lieka be prizų.

Daugybė konkursų „Facebook“ sukūrė naują vartotojų segmentą – prizų medžiotojus. Tai žmonės, kurių profiliuose galima pamatyti VIEN TIK reklaminę informaciją, nes jų 8 val. darbo diena susideda iš konkursų paieškos, aktyvaus dalyvavimo bei pasiaukojančių žygių dėl prizų (nepriklausomai nuo to, ar jiems tas prizas reikalingas, ar ne). Šie žmonės būna pikti ir nemalonūs, jie dažnai reiškia pretenzijas ir nelaimėję prizo ieško kaltų. Didėjantis tokio tipo žmonių skaičius sukūrė ir naujo tipo „Facebook“ puslapius – konkursų duomenų bazes.

Ką „Facebook“ sako apie konkursus?

Nežinau, kiek iš jūsų skaitėte „Facebook“ taisykles, tačiau yra aiškiai apibrėžta, jog konkursai „ant“ puslapio sienos yra draudžiami, o versti savo gerbėjus atlikti bet kokį „Facebook“ veiksmą („patinka“, „dalintis“, prisiregistruoti kurioje nors vietoje, komentuoti, įkelti nuotrauką ir pan.) yra griežtai draudžiama.

Jeigu ką tik supratote, kad pažeidinėjate taisykles, tai žinokite, jog Jūs nesate vieninteliai. Praktika rodo, jog tokių taisyklių nepaiso ne tik lietuviai, bet, pavyzdžiui, ir 125 tūkstančius gerbėjų turintis Europos futbolo čempionato puslapis „Facebook“.

Tyrimas

Kadangi nesame girdėję apie panašius tyrimus Lietuvoje, nutarėme surengti apklausą. „Facebook“ patalpintos reklamos bei pakankamai aktyvios „Socialaus marketingo“ draugų pagalbos dėka surinkome 725 unikalius atsakymus (60 proc. moterų ir 40 proc. vyrų).

Norėtume pasidžiaugti, kad mūsų apklausos dalyviai – tai „teisingi“ ir įdomūs žmonės. Apklausos dalyvių amžius: 33 proc. yra nuo 18 iki 24 metų ir 65 proc. yra tarp 25-45 metų. Vadinasi, išėjo gana kokybiška apklausa, o didžiąją dalį atsakymų suformavo aktyvūs, perkamąją galią turintys suaugę žmonės.

Straipsnio puslapiai:

- Arijus Žakas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas