Kol patenka ant stalo, trečdalis užauginto maisto sugenda arba yra iššvaistomas

(Puslapis 1 iš 2)


AFP/SCANPIX nuotr.

Ekonomika.lt

2014-08-06 14:07

 Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (MŽŪO), stebinti, kiek maisto užauginama ir suvalgoma visame pasaulyje, skaičiuoja, kad kasmet ilgoje grandinėje, besidriekiančioje nuo ūkių iki apdirbimo gamyklų, turgaviečių, mažmeninės prekybos vietų, viešojo maitinimo įstaigų ir gyventojų virtuvių, maždaug trečdalis žmonėms užauginamo maisto sugenda arba yra iššvaistomas. Šių 1,3 mlrd. tonų maisto pakaktų pamaitinti 3 mlrd. žmonių, – maisto švaistymo problema aptariama žurnalo „National Geographic Lietuva“ rugpjūčio mėnesio numeryje.

Kasmet Europos Sąjungoje (ES) išmetama apie 89 mln. tonų maisto. Jeigu nebus imtasi priemonių, Europos Komisijos paskelbto tyrimo duomenimis, iki 2020 m. iššvaistomų maisto produktų kiekiai padidės dar 40 proc. Lietuvoje vienam gyventojui tenka 119 kg išmesto maisto per metus. Iš viso per metus Lietuvoje į šiukšlynus iškeliauja daugiau nei 400 tūkst. tonų maisto. Daugiau nei pusė (55 proc.) jo prarandama gamybos metu, beveik trečdalis (27,5 proc.) – namuose.

Skirtingose vietose maistas švaistomas dėl skirtingų priežasčių. „Mažmeninės prekybos ir vartojimo etapuose pramoninės šalys veltui išeikvoja daugiau maisto nei besivystančios valstybės. Pastarosios labiau švaisto auginimo, derliaus nuėmimo ir apdirbimo etapuose, nes stokoja tinkamos infrastruktūros, todėl dalis maisto sugenda nespėjusi pasiekti alkanų vartotojų“, – priežastys vardinamos žurnale „National Geographic Lietuva“.

Pavyzdžiui, Užsachario Afrikoje trūksta tinkamų sandėliavimo įrenginių ir transporto, todėl 10-20 proc. grūdų pražūsta dėl pelėsių, vabzdžių ir graužikų. Panašių problemų turinti Indija kasmet praranda dar daugiau – apie 30-40 proc. nuimto vaisių ir daržovių derliaus.

Nors išsivysčiusios šalys geba užtikrinti, kad didžioji dalis užauginamo maisto pasiektų mažmeninę prekybą, MŽŪO duomenimis, pramoninėse šalyse kasmet išmetama 670 mln. tonų maisto – beveik tiek pat, kiek užauginama visoje Užsachario Afrikoje.

„Kalorijos eikvojamos restoranuose, patiekiančiuose tik dideles porcijas arba rengiančiuose prašmatnius švediškus stalus. Pasibaigus darbo dienai šių įstaigų darbuotojai išmeta likučius, net jei jie ant stalo praleido vos 5 minutes. JAV mažmeninės maisto parduotuvės nesigiria savo „pasiekimais“, bet ir jos kasmet į šiukšlynus išsiunčia 19 mlrd. kg maisto. Baimindamiesi pristigti vieno ar kito produkto, parduotuvių vadovai nuolat užsako per daug prekių“, – skaudi tiesa atskleidžiama straipsnyje.

Prisideda ir vartotojai: žmonės perka per daug maisto, nes palyginti nebrangaus ir patraukliai supakuoto maisto galima įsigyti beveik visur. Maistas laikomas netinkamai. Nenoriai valgomi arba visai nevalgomi vakar dienos patiekalai, paliekamas nesuvalgytas maistas ir beveik nėra jokio graužaties šiukšliadėžėn išmetant valgyti tinkamus produktus.

Straipsnio puslapiai:

Close

Į Lietuvą suplūs technologijų lyderiai: atsiskleidė ir lietuvių žinios

 Naujausias tyrimas parodė, kad lietuviai yra girdėję apie „blockchain“ ir kriptovaliutų technologijas, tačiau vis dar jomis nepasinaudoja. Ekspertai teigia, kad šiomis temomis trūksta diskusijų. Tad jau ketvirtus metus ...

Į Lietuvos kelius grįžta „Google Street View“ automobiliai

 Šią vasarą Lietuvos keliuose vėl pasirodys „Google Street View“ automobiliai. Jų tikslas – atnaujinti šalies duomenis platformoje „Google Maps“. Šįkart bus koncentruojamasi į tarpmiestinių ...

Žingsniu arčiau Nobelio: profesorius V. Šikšnys įvertintas elitine 1 mln. dolerių vertės Kavli premija

Vilniaus universiteto (VU) profesorius Virginijus Šikšnys už CRISPR-Cas9, arba vadinamųjų „genų žirklių“, atradimą apdovanotas kas dvejus metus teikiama elitine Kavli premija, kurios vertė siekia 1 milijoną JAV ...

Atšilus orams: 3 patarimai, kaip apsaugoti telefoną

Meteorologai džiugina itin vasariško savaitgalio prognozėmis, todėl daugelis mintyse jau planuoja išvykas į gamtą. Šiluma, vandens telkiniai, smėlis – neatsiejami tokio laisvalaikio atributai, bet taip pat ir grėsmės ...

Atraskite Lietuvą: 5 išmanūs būdai padės suplanuoti tobulą kelionę

Pastaraisiais metais Lietuvą vis dažniau atranda ne vien svečiai iš užsienio, bet ir patys lietuviai. Ir tai tikrai nestebina: šalies miestai nuolat atsinaujina bei pasiūlo įdomių atrakcijų, šalia miškų bei ežerų dygsta ...

5 geriausi telefonai, kuriuos galite įsigyti tiesiog dabar

Atėjus laikui įsigyti naują išmanųjį, tenka spręsti nemažai klausimų: kurio gamintojo, kurios serijos bei modelio, dydžio ir net spalvos įrenginį rinktis, o gal, apskritai, dar palaukti geresnio? Jei laukti nesinori, „Tele2“ ...

Išmanus kelionių planavimas: 4 programėlės, padėsiančios sutaupyti

Atėjus šiltajam sezonui, daugelis mintyse vis dažniau kuria būsimų atostogų planus. Tačiau planuoti kryptis ir įspūdžius yra daug smagiau nei išlaidas, todėl technologijų lyderė „Tele2“ siūlo į pagalbą pasitelkti ...

Atlikite testą: ar žinote, koks turi būti slaptažodis?

Jei manėte, kad jūsų „Slaptazodis123“ yra saugus, turime jus nuliūdinti: taip nėra. Programišiai nuolat naudoja šimtų milijonų vartotojų prisijungimo duomenis tobulinant slaptažodžių spėjimo technikas, kuriant programinę ...

Trys fotografavimo telefonu klaidos, skiriančios mėgėją nuo profesionalo

Kiekviena įamžinta akimirka, jei ji pateikta tinkamai, gali būti išskirtinė. Deja, kartais plika akimi matomas vaizdas stipriai pranoksta tą, kurį išvystame telefono ekrane. Nuotraukos būna „išsiliejusios“, spalvų ...

Ką daryti, kad telefone niekada netrūktų vietos?

Keliaujate ir fiksuojate vaizdus mobiliuoju telefonu, tačiau staiga iššoka įspėjimas, kad atmintis visiškai pilna? Ką daryti, kad netektų kaskart spręsti, kokį failą ar programėlę paaukoti šį kartą, pataria ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas