Komercinių bankų įkaite jau tampa visa Lietuva (2)

(Puslapis 1 iš 3)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

valstietis.lt

2011-05-12 15:31

Net perpus sumažinę suteikiamų paskolų apimtį, Lietuvoje veikiantys bankai surado būdą, kaip pasipelnyti – sparčiau negu kitose Europos Sąjungos šalyse didina operacijų įkainius. Naujasis Lietuvos banko valdybos pirmininkas neseniai paragino komercinius bankus mažinti operacijų įkainius. Tačiau bankininkai tik sumėtė pėdas ir įkainius dar labiau padidino, o gyventojus paragino taupyti atsiskaitant bankų mokėjimo kortelėmis. Smulkieji verslininkai įrodė, kad šiuo atveju bankai dar daugiau gaus naudos, o iš pirmo žvilgsnio nematomus nuostolius galiausiai patirs tie patys vartotojai.

Dar vienas plėšrus tarpininkas

Šią savaitę Lietuvos smulkieji ir vidutiniai verslininkai nutraukė dar vieną kaukę nuo bankininkų veido.

„Bankai ne tik didina paslaugų įkainius, bet ir smaugia, ypač smulkiuosius prekybininkus, plėšikiškais įkainiais, kai pirkėjai atsiskaito mokėjimo kortelėmis“, – tikina verslininkas Arturas Mackevičius ir ant stalo kloja skaičiavimus.

Verslininkas suskaičiavo, kad pirkėjui atsiskaitant už 10 Lt kainuojančią prekę banko mokėjimo kortele, iš 20 proc. prekės antkainio, iš kurio gyvuoja jo visas verslas, bankui atitenka net 34 proc. sumos. Taigi iš tikrųjų tarp gamintojo ir vartotojo atsiranda dar vienas itin plėšrus tarpininkas – bankas.

Be to, smulkieji prekybininkai tiesiog užverčiami bankų įmokomis, kai tenka atsiskaityti su daugybe skirtingų tiekėjų – perkant jų produkciją ir atsiskaitant. Už kiekvieną operaciją tenka mokėti, o kai tokių operacijų susikaupia šimtai ir tūkstančiai, išauga ir suma. Štai Kauno rajone turintis šešias nedideles parduotuves verslininkas A.Mackevičius suskaičiavo, kad 2010-aisiais vien už operacijas bankams prarado beveik 155 tūkst. Lt. O kiek milijonų litų bankai išspaudžia iš visų įmonių? Kita vertus, galiausiai už viską sumoka ne prekybininkai, bet vartotojai, t. y. mes visi.

Pirmasis smūgis

Visi pastebėjo, kad buvusio Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko Reinoldijaus Šarkino dantys jau buvo atšipę. Kaip senas ir kadaise galingas liūtas jis tik piktu žvilgsniu palydėdavo vis įžūliau besielgiančias hienas – komercinius bankus. Finansų džiunglėse hienos jau buvo įvedusios savo tvarką ir gviešėsi į vis didesnes teritorijas.

Naujasis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas jau pirmosiomis dienomis pradėjo atsikovoti prarastą centrinio šalies banko įtaką. Bankininkai iš karto pajautė, kad nevaldomų veiksmų šventė rinkoje eina į pabaigą ir su nerimu laukė pirmojo smūgio. Sulaukė. Naujasis Lietuvos banko valdybos pirmininkas iš pradžių per žiniasklaidą, o vėliau ir susitikime su bankininkais taikė į labiausiai pažeidžiamą bankininkų vietą – išaugusį ir tebeaugantį apetitą didinti bankinių operacijų įkainius. Susitikime su bankininkais V.Vasiliauskas išrėžė į akis: „Bankų paslaugų įkainių ideologiją teks keisti. To reikalauja situacija.“

Straipsnio puslapiai:

valstietis.lt

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas