Kompensuotinos pensijos – šešėlinėje ekonomikoje

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Mantas Stankevičius / Balsas.lt

2014-04-28 14:49

 „Sveikatos apsaugos sektoriuje yra apie 2 mlrd. litų, kuriuos žmonės sumoka neoficialiai gydytojams už paslaugas“, – spaudos konferenciją Seime, skirtą kovai su šešėliu, pradėjo konservatorė Agnė Bilotaitė.

„Siekiame atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį į šią egzistuojančią problemą. Manome, kad negalima toleruoti šešėlio įvairiose gyvenimo srityse. Žinoma, tam reikia labai daug pastangų. Noriu pasidžiaugti VšĮ „Lietuva be šešėlio“ projektu „Šešėlio žemėlapiu“, kuris tikrai pasiteisino. Tai yra puiki idėja. Galbūt reikėtų pasvarstyti, ar neverta sveikatos apsaugos sistemoje padaryti to paties“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė trumpai papasakojo apie trečius metus vykstančią akciją, skirta kovai su šešėliu. „Visas pasaulis kenčia nuo šešėlinės ekonomikos mastų. Yra apskaičiuota, kad šešėlinė ekonomika yra antroji ekonomika pagal dydį. Lietuvoje ta problema taip pat yra didelė, daugelis Europos Sąjungos valstybių susiduria su panašiomis problemomis, – kalbėjo R. Skyrienė. – Pagrindinė problema – siekis nemokėti mokesčių, jų išvengti ir nelegalus darbas.“

Pasak R. Skyrienės, žmonės slėpdami mokesčius daro žalą ne tik valstybei, bet ir sau. „Yra apskaičiuota, kad Lietuvos šešėlinė ekonomika yra apie 33 mlrd. litų. Jeigu mums pavyktų bent vieną procentą atkovoti, manau, nereikėtų politikams ieškoti finansavimo šaltinio pensijų kompensavimui ar nesumokėtiems atlyginimams. Sumos yra didelės. Manau, kad pradėti reikia kiekvienam nuo savęs, – sakė R. Skyrienė. – Mes galime daug pasiekti. Labai blogai, kad Lietuvoje yra toleruojama šešėlinė ekonomika, reikia daugiau apie tai kalbėti, aiškinti apie jos žalą jaunimui“.

Projekto „Baltosios pirštinės“ vadovas Tadas Langaitis pabrėžė, kad pagrindinis jų tikslas yra skaidrūs rinkimai. „Tačiau kovojame ir su politine korupcija įvairiomis formomis. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad skaičiai dažnai sutampa – maždaug viena ketvirtoji mūsų ekonomikos yra šešėlyje, maždaug vienas iš keturių žmonių yra davęs kyšį per pataruosius dvylika mėnesių, – kalbėjo T. Langaitis. – Galėtume sakyti, kad galbūt vienas iš keturių lietuvių gyvena šešėlyje ir veikia nemokėdami mokesčių.“

T. Langaitis pastebėjo, kad trys iš keturių lietuvių dalyvauja bendrame gyvenime, moka mokesčius, neduoda kyšių, nemoka kitiems šešėliniais būdais. „Trys iš mūsų daro viską, kad būtų geriau, o vienas – ne. Žmonės, gyvenantys šešėlyje, turi suprasti, kad jie yra absoliuti mažuma mūsų šalyje. Jie mums gadina gyvenimą, mūsų gyvenimo kokybę ir gerovę, dauguma mūsų stengiasi ir kuria tą gerovę. Mitai, kad dauguma nedaro to ar ano, kad dauguma yra susitepę. Tokių žmonių yra mažuma. Ta mažuma mažėja ir turi žinoti, kad mes darysime viską, kad ji sumažėtų iki nulio“, – teigė „Baltųjų pirštinių“ vadovas.

Straipsnio puslapiai:

- Mantas Stankevičius

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas