Kortelės vartotojų rankose taps dalgiu šešėlinei ekonomikai (37)

(Puslapis 1 iš 2)


AFP/SCANPIX nuotr.

Karolis Birgilas / Ekonomika.lt

2015-03-30 17:30

 Įstojimas į euro zoną ne tik parodė mūsų piliečių ir finansinių institucijų pasirengimą naujai valiutai, bet ir leido didesne dalimi susipažinti su šešėlinėje ekonomikoje cirkuoliuojančių pinigų mastais. Pasak pirmadienį vykusiame Lietuvos bankų asociasijos renginyje „Bankai Lietuvoje – šiandien ir rytoj“ dalyvavusių bankų atstovų, tai galima įžvelgti per grynųjų pinigų kiekius apyvartoje.

„Mastą yra sudėtinga įvertinti, bet skaičiuojama, kad tai siekia beveik ketvirtadalį visos ekonomikos. Bankai tai jaučia per grynųjų pinigų naudojimą. 60-70 proc. klientų pinigus išsigrynina ir tai yra didelis skaičius. Iš verslininkų ir klientų girdime, kad taip yra daroma vardan patogumo“, - pastebi banko „Swedbank“ vadovė Dovilė Grigienė.

Tuo tarpu, pasak, DNB banko valdybos pirmininko ir prezidento pavaduotojo Ramūno Abazoriaus, prie šešėlinės ekonomikos egzistavimo prisideda ir tai, kad šalyje stokojama gilesnio supratimo, kas tai yra.

„Labai dažnai tai suprantama, kaip nesurinkti mokesčiai ar iškraipyta socialinė sistema. Visų pirma finansavimas tokiam verslui nėra prieinamas sunku pasiekti masto ekonomiją. Be to, neįmanoma samdyti profesionalių vadovų, kas užtikrintų veiklos tęstinumą“, - apie problemos daugiasluoksniškumą kalbėjo jis.

Kitur žingsniai buvo padaryti daug anksčiau

Palyginus su kaimyninėmis šalimis, kur finansinis sektorius yra labai panašus, lietuviai vis dar pinigines operacijas vykdo grynaisiais pinigais.

„Sunku įvardinti tikslų skaičių, tačiau pirmiausiai reikia apsižvalgyti aplink. Kaimynai turi panašią struktūrą, bet ten žmonės dažniau atsiskaitinėja kortele. Estijoje vidutiniškai iš 100 eurų 60 yra mokama kortele ir tik 40 - grynaisiais. Lietuvoje šis skaičus yra atitinkamai 30 ir 70 eurų“, - iliustruoja SEB banko mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika.

Pasak jo, planuojama, kad lūžis, kai žmonės pradės daugiau atsiskaitinėti kortele, planuojamas 2-3 metų laikotarpyje. Mat Žmonės vis dar netiki, kad yra pakankamai reikšmingi, jog jų veiksmai gali kovoti su šešėline ekonomika.

„Danske Bank” Lietuvos filialo generalinis direktorius Gintautas Galvanauskas, mano kad šiandien galima ieškoti skirtumų tarp to, kas buvo padaryta, idant daugiau būtų atsiskaitoma kortelėmis, bet priežasčių reikia ieškoti dar toliau.

„Tai yra laiku atliktų veiksmų pasekmė. Prieš 20 metų Estijoje buvo išdalinti elektroninio parašo sertifikatai. Grynųjų kišenėje turėti yra brangiau nei kortelėje. Kol kas tai yra edukacijos klausimas ir bankas į tai investuoja daug. Kiekvienas bankas turi savo finansinio lavinimo programas, o tokios disciplinos mokyklose nėra“, - pabrėžia jis.

Straipsnio puslapiai:

- Karolis Birgilas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas