Kosminis bokštas: ar žmonija pajėgi pastatyti 20 km aukščio dangoraižį? (3)

(Puslapis 1 iš 2)


AFP/SCANPIX nuotr.

technologijos.lt

2012-09-11 19:32

Nealas Stephensonas turi fantastišką sumanymą. Jis įsivaizduoja 20 km aukščio plieninį bokštą, besiremiantį į stratosferos sluoksnius. Tokiame aukštyje orų faktorius, toks svarbus aviacijoje ir kosmonautikoje, būtų nereikšmingas menkniekis. Lėktuvai, užuot leidęsi ir kilę nuo pakilimo takų, švartuodamiesi prie tokių bokštų sutaupytų galybę degalų. Tą patį būtų galima pasakyti ir apie kosminių erdvėlaivių startus į beorę erdvę.

Arizonos valstijos universitete įsteigtas naujas Mokslo ir vaizduotės centras kviečia prie vieno stalo susėsti rašytojus ir inžinierius – kad pavyktų dar labiau praplėsti mokslo ribas. Ar įmanoma pastatyti stratosferines aukštumas siekiantį dangoraižį?

Mokslinės fantastikos rašytojas N. Stivensonas savo idėjas naudoja ne tik savo romanuose. Kritikų audringomis ovacijomis sutikto kūrinio „Snow Crash“ („Sniego katastrofa“) autorius žengė netikėtą žingsnį ir nusprendė kartu su Arizonos valstijos universiteto inžinieriumi Keithu Hjelmstadu Finikse pradėti darbuotis tandemu ir išplėtoti realų minėto bokšto statybų projektą.

Ir toks projektas – ne vienišas, ne išskirtinis. Jis – tik vienas iš daugelio projektų, suburtų po Mokslo ir vaizduotės centro stogu. Centro steigimo idėja – suburti menininkus, rašytojus ir Arizonos universiteto tyrėjus draugėn, kad mokslinė fantastika virstų realybe.

Pirmoje XX a. pusėje populiarioji mokslinė fantastika tarpgalaktinio kolonizavimo ir panašiomis temomis sugebėjo įkvėpti ne vieną generaciją vaikų, kurie užaugę tapo astronautais, raketų ir erdvėlaivių inžinieriais. Palyginimui, šiuolaikinė mokslinė fantastika tokių pasiekimų kontekste – gerokai silpnesnė.

Arizonos universiteto projekto tikslas – iš naujo suteikti (grąžinti) įkvėpimą ne tik tiems, kurie mokslininkais taps ateityje, bet ir tiems, kurie mokslo laboratorijose uoliai triūsia jau šiandien.

K. Hjelmstadas jau dabar analizuoja galimybes įgyvendinti N. Stivensono bokšto idėją. Preliminarūs modeliavimo rezultatai rodo, jog toks bokštas galėtų atlaikyti savo paties svorį. Tačiau lieka neišspręsta daugybė kitų klausimų. Pavyzdžiui, K. Hjelmstadui dar reikia apibrėžti, ar bokštas atlaikytų papildomą svorį, susijusį su tokių bokštų panaudojimu (lėktuvus, erdvėlaivius).

„Toks bokštas – beprecedentis statinys, ištisais šviesmečiais pranokstantis bet ką, kas yra pastatyta Žemėje, – pabrėžia K. Hjelmstadas. – Statyti tokį reikštų imtis didžiausio statybos projekto žmonijos istorijoje.“

Pasakojimas apie kosminį bokštą bus publikuotas „Hieroglyph“ – jungtiniame Mokslo ir vaizduotės centro bei N. Stephensono internetiniame projekte, kuriame veiks ir idėjų plėtojimui dedikuotos diskusijos. „Hieroglyph“ galės naudotis ir kiti rašytojai – talpinti jame naujus kūrinius, bendrauti su Arizonos universiteto mokslininkais. Pavyzdžiui, autorė Kori Doktorou (Cory Doctorow) yra parašiusi istoriją apie tai, kaip trimačius spausdintuvus būtų galima siųsti į Mėnulį, kur šie įrenginiai galėtų pradėti statyti bazes žmonėms.

Straipsnio puslapiai:

technologijos.lt

Close

Į Lietuvą suplūs technologijų lyderiai: atsiskleidė ir lietuvių žinios

 Naujausias tyrimas parodė, kad lietuviai yra girdėję apie „blockchain“ ir kriptovaliutų technologijas, tačiau vis dar jomis nepasinaudoja. Ekspertai teigia, kad šiomis temomis trūksta diskusijų. Tad jau ketvirtus metus ...

Telefonų istorija: 7 telefonai, kurie paliko didžiausią pėdsaką

1983 m. metais pasirodė pirmas mobilusis telefonas. Šiandien, praėjus 35-iems metams po jo atsiradimo, šis įrenginys gerokai pasikeitė. Dabar jį vadiname išmaniuoju telefonu, kartais jis vargiai telpa mūsų kelnių ...

Į Lietuvos kelius grįžta „Google Street View“ automobiliai

 Šią vasarą Lietuvos keliuose vėl pasirodys „Google Street View“ automobiliai. Jų tikslas – atnaujinti šalies duomenis platformoje „Google Maps“. Šįkart bus koncentruojamasi į tarpmiestinių ...

Žingsniu arčiau Nobelio: profesorius V. Šikšnys įvertintas elitine 1 mln. dolerių vertės Kavli premija

Vilniaus universiteto (VU) profesorius Virginijus Šikšnys už CRISPR-Cas9, arba vadinamųjų „genų žirklių“, atradimą apdovanotas kas dvejus metus teikiama elitine Kavli premija, kurios vertė siekia 1 milijoną JAV ...

Atšilus orams: 3 patarimai, kaip apsaugoti telefoną

Meteorologai džiugina itin vasariško savaitgalio prognozėmis, todėl daugelis mintyse jau planuoja išvykas į gamtą. Šiluma, vandens telkiniai, smėlis – neatsiejami tokio laisvalaikio atributai, bet taip pat ir grėsmės ...

Atraskite Lietuvą: 5 išmanūs būdai padės suplanuoti tobulą kelionę

Pastaraisiais metais Lietuvą vis dažniau atranda ne vien svečiai iš užsienio, bet ir patys lietuviai. Ir tai tikrai nestebina: šalies miestai nuolat atsinaujina bei pasiūlo įdomių atrakcijų, šalia miškų bei ežerų dygsta ...

5 geriausi telefonai, kuriuos galite įsigyti tiesiog dabar

Atėjus laikui įsigyti naują išmanųjį, tenka spręsti nemažai klausimų: kurio gamintojo, kurios serijos bei modelio, dydžio ir net spalvos įrenginį rinktis, o gal, apskritai, dar palaukti geresnio? Jei laukti nesinori, „Tele2“ ...

Išmanus kelionių planavimas: 4 programėlės, padėsiančios sutaupyti

Atėjus šiltajam sezonui, daugelis mintyse vis dažniau kuria būsimų atostogų planus. Tačiau planuoti kryptis ir įspūdžius yra daug smagiau nei išlaidas, todėl technologijų lyderė „Tele2“ siūlo į pagalbą pasitelkti ...

Atlikite testą: ar žinote, koks turi būti slaptažodis?

Jei manėte, kad jūsų „Slaptazodis123“ yra saugus, turime jus nuliūdinti: taip nėra. Programišiai nuolat naudoja šimtų milijonų vartotojų prisijungimo duomenis tobulinant slaptažodžių spėjimo technikas, kuriant programinę ...

Trys fotografavimo telefonu klaidos, skiriančios mėgėją nuo profesionalo

Kiekviena įamžinta akimirka, jei ji pateikta tinkamai, gali būti išskirtinė. Deja, kartais plika akimi matomas vaizdas stipriai pranoksta tą, kurį išvystame telefono ekrane. Nuotraukos būna „išsiliejusios“, spalvų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas