Kosmoso pramonės revoliucija pasinaudos ir lietuviai

(Puslapis 1 iš 2)


Bendrovės nuotr.

Giedrė Sankauskaitė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2013-09-12 14:41

Mažų palydovų nauda – tai pigus kelias į kosmosą. Kosmoso pramonėje vyksta revoliucija – vietoje vieno didelio milijardus kainuojančio prietaiso galima paleisti daug mažų, mano pirmojo lietuviško palydovo „Lituanicasat-1“ kūrėjai Laurynas Mačiulis ir Vytenis Buzas.

Kaip savaitraščiui „Ekonomika.lt“ sakė palydovo kūrėjai, netikėtai kilusi mintis sukurti lietuvišką palydovą tampa aukštus, tarptautinius reikalavimus atitinkančia profesionalia kosmoso misija. Nors projektas kupinas rimtų iššūkių, autoriai tikina, kad jau turi naujų idėjų tolimesnei veiklai.

Kaip kilo mintis inicijuoti pirmojo lietuviško palydovo paleidimą į kosmosą?

Vytenis: Viskas prasidėjo, kai praėjusią vasarą su Laurynu stažavomės Kalifornijoje, JAV. Tuo metu pradėjome burti komandą. Reikėjo elektronikos, IT specialistų, programuotojų – kolektyvo, su kuriuo būtume pajėgūs įgyvendinti šį projektą. Mintis kilo spontaniškai: per stažuotę mums pasiūlė paleisti palydovą, šitaip atsirado galimybė. Tada pamatėme, kad padedami amerikiečių tai galime atlikti pigiau, greičiau, užtikrintai.

Kas sudaro komandą?

Vytenis: Komandos branduolį šiuo metu sudaro apie 10 žmonių. Su rinkodaros dalimi skaičius siektų 15. Taip pat prisideda apie 20 lietuviškų organizacijų.

Kokia šiuo metu yra lietuviško palydovo kūrimo stadija? Kada planuojama paleisti „Lituanicasat-1“?

Vytenis: Paleidimas planuojamas gruodžio mėnesį iš Volopo salos, esančios JAV Virdžinijos valstijoje. Dažnai su raketomis atsitinka taip, kad mažiausia smulkmena gali pakoreguoti ir paleidimo laiką. Pirmą kartą paleidimo laikas atidėtas dėl to, kad galbūt patys dar nebuvome visiškai pasiruošę, nenorėjome rizikuoti. Vis dėlto, tai pirmas blynas, bandome kuo labiau sumažinti riziką.

Po poros mėnesių mūsų palydovas jau turėtų būti baigtas ir išsiųstas į JAV. Viskas klostosi palyginti sklandžiai, žinant, kad tai pirmasis projektas, tad pakankamai sudėtinga suvaldyti riziką. Iškilusias problemas sprendžiame kaip iššūkį.

Šiuo metu jau turime visą techninę įrangą, ją integruojame.

Ar sunku surasti projekto rėmėjų, kurie galėtų finansuoti šią misiją?

Vytenis: Sudėtinga pritraukti rėmėjų. Daug žmonių dirba tiesiog iš geros valios, jie – savo srities entuziastai. Bandome pasiūlyti, sudominti – ir toliau stengiamės. Nebuvo taip, kad sugalvojome ir gavome biudžetą. Pirmiausia gimė idėja, dirbome kaip mėgėjai, tačiau dabar jau pereiname į aukštesnį lygį. Norint pasiekti tikslą, būtina įgyvendinti aukštus reikalavimus.

Straipsnio puslapiai:

- Giedrė Sankauskaitė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas