Kredito istorija: 10 mitų ir 10 patarimų (1)

(Puslapis 1 iš 3)


Roko Medonio (Fotodiena) nuotr.

manofinansai.lt

2011-10-02 08:26

Kredito istorija yra mūsų finansinės atsakomybės „juodoji dėžė", kurioje informacija apie mūsų prisiimtų įsipareigojimų vykdymą saugoma 10 metų. Tačiau žmonės dažnai klaidingai ar ne iki galo supranta šių įrašų svarbą mūsų galimybėms gauti finansines paslaugas ar palankias jų sąlygas. „Swedbank" Asmeninių finansų institutas pateikia atsakymus į 10 dažniausiai pasitaikančių klaidingų mitų apie kredito istoriją.

Mitas nr. 1. Kredito istorija susijusi tik su tais, kurie turi paskolų.

Klaidinga manyti, kad kredito istorija yra susijusi tik su jau paskolą turinčiais asmenimis. Apskritai ji aktualiausia dar tik ketinantiems skolintis, nes tai vienas iš kriterijų, kurie yra vertinami prieš suteikiant kreditą.

Mitas nr. 2. Mano nesumokėtos sąskaitos už telefoną bankams neįdomios.

Ne tik finansų institucijos, bet ir tokios bendrovės kaip telekomunikacijų ar komunalinių paslaugų tiekėjai, išperkamosios nuomos bendrovės bei kai kurie kiti juridiniai asmenys perduoda informaciją apie savo klientus kreditų biurui „Creditinfo Lietuva", kurie administruoja jungtines duomenų sistemas. Todėl pradelsus terminą, per kurį reikėjo padengti įsiskolinimą už, pavyzdžiui, telefono sąskaitą, informacija apie tai turės įtakos sprendžiant apie asmens patikimumą ir finansų institucijos prisiimamą riziką suteikiant jam finansines paslaugas.

Mitas nr. 3. Jei turiu bent vieną įrašą kredito istorijoje, jau negausiu paskolos.

Vienas įrašas kredito istorijoje gali būti ir apie tai, kad grąžinta turėta paskola. Šis faktas tikrai kredito istorijai nekenkia. Tačiau asmuo, kurio pastarųjų 10 metų kredito istorijoje yra įrašų apie nevykdytus įsipareigojimus, yra laikoma mažiau patikimu ir rizikingesniu. Todėl skolintis jam gali būti brangiau ir sudėtingiau.

Mitas nr. 4. Keli laiku negrąžinti litai nekels jokių problemų ir nebūsiu pripažintas nesugebančiu vykdyti įsipareigojimų.

Svarbu neužmiršti, jog beveik visada nuo pradelsto privalomo mokėjimo skaičiuojami delspinigiai, kurie įsiskolintą sumą tik didina. Tad neilgai trukus nedidelės sumos klausimas gali virsti didele problema. Skolos pradelsimas daugiau nei 90 dienų yra riba, nuo kurios asmuo pripažįstamas nesugebančiu vykdyti įsipareigojimų ir tokia informacija yra įrašoma į kredito istoriją. Tokia informacija saugoma ir prieinama kitiems juridiniams asmenims su asmens sutikimu 10 metų po skolos grąžinimo. Pavyzdžiui, jei asmuo kreipiasi paskolos ir paaiškėja, kad jis net keletą kartų vėlavo vykdyti finansinius įsipareigojimus daugiau nei 90 dienų, institucija gali arba atsisakyti suteikti kreditą, arba suteikti ne tokiomis palankiomis sąlygomis, tai reiškia su didesne palūkanų norma, trumpesniu paskolos terminu ir pan.

Mitas nr. 5. Aš galiu nesutikti, kad bankas susipažintų su mano kredito istorija, ir niekas nežinos apie ją.

Straipsnio puslapiai:

manofinansai.lt

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas