Kur infliacija?

(Puslapis 1 iš 2)


Ekonomika.lt nuotr.

Nauris Treigys / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-07-20 06:55

Tai, po galais, kur gi ta infliacija?! Remiantis teorija padidėjusi pinigų pasiūla sukelia infliaciją.

O juk JAV federalinė rezervų sistema pinigų bazę nuo 2008 m. padidino tris kartus. Infliacijos tempai nė kiek neišaugo. Juk bazinės palūkanų normos yra žemos jau ilgą laiką. Ar krizė (ir ana, ir šita) išbando fundamentalius ekonomikos dėsnius?

Išbandyti išbando, bet teorija atsilaiko. Istoriškai mažos bazinės palūkanos – net ECB šio mėnesio pradžioje jas sumažino, – sunkiai atsigaunanti ekonomika yra pagrindinės priežastys, „sugadinusios“ pinigų multiplikatorių. Priešingu atveju JAV ir Europą (ECB taip pat nesikuklino spausdindamas pinigus) ištiktų hiperinfliacija.

Paprastai tariant, pinigų bazė yra pinigai, esantys apyvartoje, ir bankų rezervai, laikomi centriniuose bankuose. Vadinasi, neišaugus pinigų kiekiui apyvartoje labai išaugo bankų rezervai. Ne paslaptis, kad centrinių bankų prispausdinti pinigai, skirti ekonomikoms skatinti, nusėdo komercinių bankų balansuose.

Pinigų kiekį apyvartoje didina ne centriniai bankai, o žmonių ir verslo paklausa. Centriniai bankai vien savarankiškais sprendimais negali paveikti infliacijos (bet svertų turi). Gal todėl infliacija JAV laikosi apie 1,7 proc., Vokietijoje birželį metinė infliacija nukrito iki žemiausio pusantrų metų lygio – 1,9 proc., eurozonos infliacija sumažėjo iki 2,4 proc. Iš Lietuvos bankų patirties žinome, kad skolinti žmonėms ir verslui yra iš ko. Niekas neskuba skolintis.

Todėl nereikia jaudintis dėl prispausdintų pinigų. Yra manančiųjų, kad jų prispausdinta vis dar per mažai. O ir patys pinigai niekur nedings. Ekonomiką skatinti yra ilgalaikis procesas. Ir pinigų spausdinimas – tik pirmas mažas ir lengviausias žingsnis.

Pamažu tie pinigai pasieks ekonomikas. Ne iš karto ir ne visi. Panašu, kad dabar jie keliauja į valstybines obligacijas. Krintat šių pajamingumui, pinigai bus nukreipti į akcijas. Na, o toliau jau lengviau. Skubėkime palengva.

Savu ruožtu akcijų rinkose jaučiamas lengvas optimizmas. Nors tiksliau, indeksai parodo rinkos dalyvių pritarimą arba nepritarimą euro krizės problemos sprendimams. Per mėnesį pagrindiniai JAV, Europos ir Baltijos indeksai pakilo po 2–3 proc.

O va Graikijos biržos akcijų indeksas per mėnesį pakilo net 25 proc. Madrido biržoje indeksas per mėnesį taip pat kilo 2,64 proc. Tai vyksta „spanic“ kontekste. Italijos akcijų biržos indeksas per mėnesį pakilo apie 6 proc.

Įdomus reiškinys. Ypač jei prisiminsime neseniai atliktą fondų valdytojų JAV apklausą, kurioje beveik vienbalsiai teigiama, kad fondai didina grynųjų pinigų kiekį ir nėra linkę dabar pirkti akcijų. Susidaro įspūdis, kad JAV investuotojai savo biržose jautriau ir skausmingiau reaguoja į bėdas Ispanijoje ir Italijoje, negu pačiose šiose šalyse, kur investuotojai nusiteikę pakankamai optimistiškai.

Straipsnio puslapiai:

- Nauris Treigys

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas