Labas, mes jau federacijoje!

(Puslapis 1 iš 2)


Ramūno Vaitkaus pieš.

Arūnas Brazauskas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-02-09 06:57

Sausio pabaigoje Lietuvos prezidentė džiugiai pranešė, kad Lietuva jau iš esmės vykdo Europos ekonominės ir pinigų sąjungos stabilumo, koordinavimo ir valdymo sutartį, kuri trumpai vadinama biudžetinės ar fiskalinės drausmės paktu.

Šalies vadovė tą sutartį pasirašė ir tuo įteisino Europos Sąjungos (ES) padalijimą į tris zonas: euro zonos valstybes, kurios, beje, visos pasirašė minėtą paktą; ne euro zonos valstybes, tarp jų ir Lietuvą, kurios taip pat paktą pasirašė, ir dvi prie pakto kol kas neprisidėjusias šalis – Didžiąją Britaniją ir Čekiją.

Fiskalinės drausmės sutartis – kai kam ypatingas posūkis Europos istorijoje. Pakto reikalavimai išties griežti: pavyzdžiui, leistinas biudžeto deficitas pagal paktą – tik 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), leistina valstybės skola – 60 proc. BVP. Pažeidusioms šias sąlygas valstybėms gresia piniginės baudos iki 0,1 proc. BVP.

Lietuvoje šis neva epochinis lūžis praėjo be triukšmo, svarstymų ir didelių prieštaravimų. Nesukėlė didelių diskusijų ir tai, kad pakto nuostatas reikės įteisinti įstatymais ir galbūt keisti šalies Konstituciją.

Didžiumos Lietuvos politikų abejingumas ir vienos vienintelės mūsų prezidentės entuziazmas, matyt, yra įprasta lietuviška būsena žvelgiant į ES reikalus: mažai kas ką supranta ir labai džiaugiasi dėl mažmožio, kuris aiškus.

Bet pati Europa dėl minėto pakto nėra tokia vieninga. Kaip minėta, dvi šalys sutarties nepasirašė, o kai kurių pasirašiusiųjų valstybių vadovai negailėjo kritikos.

Suomijos užsienio reikalų ministras Erkki Tuomioja leido sau pareikšti, kad sutartis tenkina Vokietijos vidaus politikos poreikius, nes vokiečiams neramu dėl lėšų, kurias jie skiria eurui gelbėti, – todėl reikalauja, kad kitos valstybės būtų drausmingos.

Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas išsitarė, kad paktas yra tuščias laiko švaistymas.

O Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas nuo pat pakto idėjos atsiradimo reikalavo ne euro zonos valstybėms daugiau teisių svarstant sutartyje numatytus klausimus. Be to, sutartis D. Tuskui pasirodė nepakankamai ambicinga.

Giliau įsiskaičiusieji į sutartį gūžčioja pečiais – ambicijų iš tiesų mažoka. Esą sutartyje nenumatoma nieko nauja koordinuojant ekonominę politiką.

Nemažai sutarties kritikų trumpai drūtai klausia: o kas joje naujo? Drausmė tik iš pirmo žvilgsnio atrodo griežta. Tačiau jos įvedimo mechanizmas gana minkštas. Dėl sankcijų į Europos Teisingumo Teismą kreipsis ne Europos Komisija, o paktą pasirašiusios šalys. Bet jos gali turėti nemažai priežasčių, kad nesikreiptų, o lauktų, kol prasižengėlė pati susitvarkys.

Straipsnio puslapiai:

- Arūnas Brazauskas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas