Laikas pradėti diskusiją apie tikrąsias problemas (5)

(Puslapis 1 iš 3)


Bendrovės nuotr.

Milda Dargužaitė / Ekonomika.lt

2013-06-13 10:37

Paskyrus naują Ūkio ministrą, viešojoje erdvėje atsinaujino diskusijos apie verslą bei investicijas skatinančių institucijų efektyvumą ir sukuriamą naudą. Atrodo jau buvome aptarę daug valstybės valdymui aktualių aspektų ir tai turėjo paskatinti argumentuotas ir į ilgalaikius valstybės tikslus orientuotas diskusijas. Deja, iki šiol girdėti pasisakymai rodo, kad iki konstruktyvaus dialogo dar esame toli.

Paskutinio mėnesio įvykiai iškėlė net kelias kertines problemas. Kaip efektyviai ir besiorientuojant į konkrečius rezultatus valdyti valstybę? Kaip pritraukti daugiau kvalifikuotų ir idėjinių specialistų į viešąjį sektorių? Ar jau įsisąmoninome, kokiais etikos standartais turi vadovautis tiek valstybės tarnautojai, tiek ir verslo atstovai?

Lietuva negali ir negalės lygiuotis į aukštos gyvenimo kokybės šalis, kol nebus suprastos giliausiai įsišaknijusios mūsų problemos, jų įtaka visai visuomenei ir kol aiškiai neatsakysime į šiuos kertinius klausimus.

Trūksta efektyvaus ir į rezultatus orientuoto valstybės valdymo

Lietuvos viešasis sektorius yra nemaža našta valstybės biudžetui. Apie 30 proc. visų šalies dirbančiųjų yra valstybinio sektoriaus darbuotojai, tuo tarpu išsivysčiusiose pasaulio šalyse ši dalis yra kur kas mažesnė: EBPO vidurkis apie 18 proc., kaimyninėje Estijoje ši dalis siekia apie 20 proc. Šie skaičiai yra akivaizdus įrodymas, kad turime reformuoti ir efektyvinti viešojo sektoriaus veiklą.

Bet nuo ko reiktų pradėti? Ar nuo ataskaitų rašančių ir skaitančių bei memorandumus pasirašančių biurokratų darbo efektyvinimo, ar nuo valstybinių institucijų, kurių darbo kokybė ir rezultatai lygiuojasi į pasaulinius standartus?

Štai pavyzdžiui, Airijoje, turinčioje apie 4,5 mln. gyventojų, apie 250 profesionalų rūpinasi užsienio investicijų pritraukimu, o šalies eksportą skatina virš 700 specialistų. Pagal gyventojų skaičių į Lietuvą panaši šalis išsikelia aiškias prioritetines kryptis – t.y. eksportas ir tiesioginės užsienio investicijos. Kitas pavyzdys – Naujoji Zelandija – 4,4 milijono gyventojų, jos eksportą skatina daugiau nei 500 darbuotojų, o atitinkamos agentūros metinis biudžetas – apie 112 mln. eurų. Miniu būtent Naująją Zelandiją ir Airiją, nes šios valstybės yra vertinamos už jų pažangiai ir efektyviai valdomą viešąjį sektorių.

Tuo tarpu nei „Versli Lietuva“, nei „Investuok Lietuvoje“ darbuotojų skaičius nesiekia net 50 specialistų, o funkcijų per pastaruosius metus padvigubėjo. „Versli Lietuva“ papildomai pradėjo rūpintis verslumo skatinimu bei startuolių ekosistemos vystymu, „Investuok Lietuvoje“ aktyviai prisideda prie investicinės aplinkos gerinimo, viešojo ir privataus sektorių partnerystės bei kitų valstybinio masto iniciatyvų. Natūraliai kyla klausimas, ar tikrai pasirenkamos deramos kryptys – pradėti pertvarkas „efektyvinant“ būtent šias agentūras?

Sutinku, kad reikia kalbėti apie visų viešųjų institucijų rodiklius, bet vertinti – pagal pasiektus rezultatus. Tačiau, kaip tiksliųjų mokslų absolventė ir praktikė galiu pasakyti, kad vertinimas bus nieko vertas, jeigu pasirenkami neteisingi rodikliai ar standartai, o pats vertintojas neturi reikiamos kompetencijos suprasti formuluojamų kriterijų skirtumus.

Šiuo metu ministerijoms pavaldžios institucijos yra dažniau vertinamos ne pagal jų tikslus atitinkančius rodiklius, bet pagal antraeilius veiklos požymius, kaip antai, – darbuotojų skaičius, biudžetas ar agreguoti makroekonominiai rodikliai.

Viešojoje erdvėje vis dar skamba, kad „Investuok Lietuvoje“ blogai dirba, nes mūsų šalis užima priešpaskutinę vietą pagal sukauptas tiesiogines užsienio investicijas (TUI) ar statistinį jų srautą. Kiekvienas kvalifikuotas ar į problemą įsigilinęs ekonomistas pasakytų, kad tiesiogines užsienio investicijas traukianti agentūra nėra atsakinga už šį rodiklį. Ši suma sugeneruota nuo šalies nepriklausomybės laikų: į ją įtraukiamos nekilnojamojo turto transakcijos, įmonių įsigijimai ir susiliejimai, dividendų išmokėjimas ir kiti su TUI skatinimo agentūros veikla tiesiogiai nesusiję faktoriai. Beje, TUI lygis nebūtinai rodo ekonomikos pažangumą ir tvarumą. Jeigu atidžiau paanalizuotume Kipro atvejį, tai suprastume, kad pagal šį rodiklį šalis lenkia visas Centrinės ir Rytų Europos valstybes. Tačiau tai nepadėjo, o gal net įtakojo, kad ši šalis stipriai nukentėjo nuo finansinės krizės. Kodėl vis dar nesuprantame, kad netinkamais argumentais pagrįstos išvados gali privesti prie valstybei žalingų sprendimų?

Straipsnio puslapiai:

- Milda Dargužaitė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas