Laimėsime, nes priešas pats nusibaigs (1)

(Puslapis 1 iš 2)


Ramūno Vaitkaus pieš.

Redakcijos skiltis / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-07-03 07:04

 

Energetiniai projektai, kuriuos pusiau luptus, pusiau skustus paliks ateičiai Andriaus Kubiliaus vyriausybė, gali pasiteisinti ir duoti naudos.

Bet tai nereiškia, kad dabartinė vyriausybė elgėsi protingai.

Apie valdžios gebėjimus skaičiuoti liudija žiniasklaidą pasiekęs valstybinių įmonių vadovų ginčas, kam reikės investuoti į suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo infrastruktūros kūrimą: Klaipėdos jūrų uosto direkcijai (KJUD) ar „Klaipėdos naftai“.

Verta atkreipti dėmesį į paminėtus skaičius: iš pradžių kalbėta, kad reikės apie 120 mln. litų, paskui suma šnekant išaugo iki 250 mln. Lt, dėl to KJUD vadovas pasakė: ne, mes to negalime sau leisti. Tada ėmė raminti susisiekimo ministras: vyrai, išsiaiškinsime.

Nekyla abejonių, kad galiausiai išsiaiškins, tačiau keista, kad apie projekto kainą aukšti pareigūnai kalba kaip apie guminę – šimtas milijonų šen, šimtas milijonų ten. Ir tas „šen ten“ išreiškiama kartais.

Neteko girdėti, kad būtų ekonomikos raidos modelis, iš kurio matytųsi, kaip atsipirks energetinių projektų visuma: Visagino atominė elektrinė (VAE), elektros jungtys su Švedija ir Lenkija, SGD terminalas, gamtinių dujų saugykla ir kiti.

Teiginys, kad šie projektai reikalingi energetiniam saugumui, nekelia abejonių, tačiau valstybė turi tam užsidirbti. Kas nutinka valstybėms, atsidūrusioms ties nemokumo riba, matome iš Graikijos pavyzdžio.

Apie problemos esmę vaizdžiai parašė Lietuvai anaiptol nepriešiška Rusijos žurnalistė Julija Latynina, kuri neseniai lankėsi mūsų šalyje.

Abejones dėl VAE perspektyvos ji išdėstė taip: „Tai labai brangi istorija, ją lengva sužlugdyti. Komerciniai bankai atsisako šiam projektui duoti pinigų. Juk tai ne komercinis projektas, tą atominę elektrinę stato kaip Mannerheimo liniją. Na, aišku, Mannerheimo liniją statyti būtina, bet bankai jos nefinansuoja.“

VAE ir kitų Lietuvos energetinių projektų lyginimas su Mannerheimo linija ne visai tinkamas jau vien todėl, kad suomiai ėmė statyti įtvirtinimus beveik iškart tapę nepriklausomi, o Lietuvos valdžiai prikišama, kad energetinio saugumo srityje ji beveik nieko nedaro jau 20 metų. Priminsime, kad vadinamoji Mannerheimo linija – kariniai įtvirtinimai Karelijos sąsmaukoje, kuriuos Suomijos vyriausybė statė dviem etapais: 1920–1924 m. ir 1932–1939 m.

Kadaise kilus SGD terminalų statybos vajui Europoje jie buvo reklamuojami kaip alternatyva ne tiek brangiam, kiek nepatikimam

„Gazprom“ tiekimui. Esą Rusijos infrastruktūra nusidėvi – ateis metas, kai Rusija vargiai patenkins dujų vidaus poreikį, tad ką kalbėti apie stabilų eksportą į Europą?

Prezidento Vladimiro Putino valdymas Rusijoje vargu ar bus taikus. Opozicijos spaudimas, pastiprintas žemomis naftos kainomis ir SGD importu į Europą iš nerusiškų šaltinių, gali išklibinti politinius ir finansinius režimo pamatus. O tada ir atominių elektrinių statyba Kaliningrado srityje bei Baltarusijoje gali įstrigti.

Straipsnio puslapiai:

- Redakcijos skiltis

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas