Lašišos galia tikintiesiems – netikėtas akibrokšta

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Vitalija Jalianiauskienė / Panevėžio balsas

2011-08-05 14:17

Paskelbti laboratorinių tyrimų rezultatai nemaloniai nustebino daugelį žuvies mėgėjų – Baltijos jūroje sugautose lašišose dioksinai viršijo didžiausią leistiną kiekį.

Žuvis pramoniniu būdu Panevėžio krašte negaudoma, tad Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai vykdo nepageidautinų medžiagų liekanų stebėseną gyvūnų mėsoje, piene, kiaušiniuose. Tokia stebėsena, siekiant užtikrinti maisto saugą, šalyje vykdoma jau daugiau kaip dešimt metų.

 

Stebi mėsą ir pieną

Pajūryje dirbantys specialistai dėmesį skiria ir žuvų saugai. Neseniai Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atrinktą paprastosios lašišos mėginį išsiuntė laboratoriniam tyrimui į Hamburgo (Vokietija) Teršalų ir likučių maisto produktuose laboratoriją. Atlikus laboratorinį tyrimą, paprastojoje lašišoje nustatyta dioksinų ir dioksinų tipo PCB (organinių junginių ir teršalų) suma (13,31 pg/g) viršijo didžiausią leistiną kiekį.

Dioksinai ir dioksinų tipo PCB per visą stebėsenos laikotarpį Lietuvoje viršijo didžiausius leistinus kiekius dešimtyje jūrinių žuvų mėginių.

Šis atvejis yra antras, kai lašišoje nustatyta padidinta dioksinų ir dioksinų tipo PCB suma. Tyrimai parodė, kad dažniausiai teršalai nustatomi menkių kepenyse ir senesnėse, didesnėse žuvyse.

Žuvininkystės tarnybos duomenimis, Baltijos jūros Lietuvos priekrantėje žvejybos verslą vykdantys žvejai per 2010 metus sugavo 535 kg paprastosios lašišos. Per septynis šių metų mėnesius sugauta 160 kg šios rūšies žuvies.

Pasitaiko piene

Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas Žydrūnas Vaišvila sako, kad maisto saugos stebėsena vykdoma nuolat, pagal nustatytą planą imami pieno, mėsos mėginiai ir tiriami laboratorijose.

Iš kur ir kokius produktus imti tyrimams, atsižvelgiama į iš anksto parengtą planą, taip pat sprendžia ir patys Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai. „Dažnai renkamės įmones pagal rizikos grupes, tikriname tose vietose, kuriose jau būta pažeidimų arba įtariame, kad jų galėtų būti. Bet nė viena įmonė neišvengia stebėsenos“, – sakė viršininko pavaduotojas.

Yra tiriami ir gyvūnai, ir jų mėsa skerdyklose. Dažniau pašalinių medžiagų randama piene ar jo produktuose, pasitaiko hormonų, vaistų liekanų. „Bet tai būna gana retai, tad dėl maisto užterštumo žmonėms nerimo neturėtų kilti“, – sakė Ž. Vaišvila.

Dioksinai ir dioksinų tipo junginiai aptinkami ir gamtoje. PCB – polichlorinti bifenilai – gali būti 209 skirtingi giminingieji junginiai. Pagal toksines savybes jie suskirstyti į dvi grupes. Vienai grupei priskiriama 12 junginių, kurių savybės panašios į dioksinų, kiti PCB neturi dioksinams būdingo toksiškumo. Dioksinai – grupė tarpusavyje susijusių, patvarių cheminių junginių, 17 dioksinų junginių yra toksiški.

Straipsnio puslapiai:

- Vitalija Jalianiauskienė

Panevėžio balsas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas