Laura Galdikienė: ligos diagnozė ‒ populizmas, kaip ją gydyti?

(Puslapis 2 iš 2)

2016-09-06 15:20

Šias tendencijas patvirtina ir neseniai „McKinsey Global Institute“ atliktas tyrimas. Remiantis tyrimo rezultatais, 2005-2014 metais realios pajamos mažėjo arba stagnavo vidutiniškai 65-70 proc. namų ūkių 25 išsivysčiusiose šalyse. Tuo tarpu 1993-2005 metais su šiuo fenomenu susidūrė mažiau nei 2 proc. namų ūkių. Matyti akivaizdi paralelė, kad populizmo apraiškos yra didžiausios tose šalyse, kuriose nukentėjo daugiausiai namų ūkių. Pavyzdžiui, Italijoje stagnuojančios arba mažėjančios pajamos 2005-2014 metų laikotarpiu palietė net 97 proc., JAV 81 proc., Nyderlanduose ir JK 70 proc., o Prancūzijoje – 63 proc. namų ūkių. „McKinsey“ atlikta gyventojų apklausa taip pat atskleidė, jog maždaug trečdalis tų namų ūkių, kurių pajamos nedidėjo, neigiamai vertino tarptautinę prekybą bei imigraciją.

Neigiamas rinkėjų nuotaikas pakursto auganti pajamų ir galimybių nelygybė. Tai ypač aktualu JAV. Pastarojoje pajamų nelygybės matas, taip vadinamas „Gini indeksas“, 2014 metais pasiekė aukščiausią lygį per savo pusės amžiaus matavimo istoriją, o pernai sumažėjo tik labai nežymiai. Be to, vis daugiau amerikiečių, neaugant ar net mažėjant jų pajamoms, o švietimo ir sveikatos apsaugos kainoms sparčiai augant, jaučia, kad „amerikietiškos svajonės“ išsipildymas vis labiau tolsta. Stiprus neteisybės jausmas bei įsitikinimas, kad globalizacijos ir išaugusios imigracijos naudos ir kaštų pasidalinimas visuomenėje nėra tolygus, yra puiki terpė plisti populistinėms idėjoms ir iškilti tariamiems „gelbėtojams“.

Visgi ne imigracija, ne ES ir ne globalizacija yra pagrindiniai stagnuojančių pajamų kaltininkai, o ypač gili ekonomikos krizė ir sunkiai įsibėgėjantis ekonomikos augimas po jos. Augimo tempus išsivysčiusiose šalyse slopina ypač lėtas produktyvumo augimas, spartus visuomenės senėjimas, griežta vyriausybių vykdoma fiskalinė politika bei struktūrinių reformų stoka. Tikėtina, jog ateityje spartesnį darbo užmokesčio augimą ribos ir sparti automatizacija – manoma, kad dėl technologinės pažangos išnyks daugybė šiuo metu egzistuojančių profesijų.

Politikams ir pasaulio verslo lyderiams būtina nedelsiant imtis veiksmų ir įgyvendinti reformas, galinčias paspartinti produktyvumo, ekonomikos bei užimtumo augimą. Taip pat būtina skirti didesnį dėmesį galimybių nelygybės mažinimui ir kuo platesnei visuomenės daliai užtikrinti prieigą prie kokybiško išsilavinimo už prieinamą kainą. Be to, būtina skirti dėmesio darbuotojų perkvalifikavimui bei perkėlimui į sparčiau augančius regionus, taip pat siekti tolygesnio ekonominės naudos paskirstymo visuomenėje. Status quo nėra išeitis. Nieko nedarant, situacija gali dar labiau pablogėti, ypač kai išrinkti populistai ims įgyvendinti savo destruktyvias idėjas.

Straipsnio puslapiai:

Gairės: ekonomika, ES, populizmas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas