Lenkijoje bręsta pensijų reforma

(Puslapis 1 iš 2)


Bendrovės nuotr.

Rūta Medaiskytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2013-07-15 13:36

Lenkijoje prabilta apie pensijų sistemos reformos poreikį. Čia, kaip ir Lietuvoje, veikia trijų pakopų pensijų sistema, kuri buvo įdiegta 1999 metais.

Pirmosios pakopos lėšas esamiems pensininkams perskirsto vietos socialinės apsaugos fondas „ZUS“, o dalis lėšų nukreipiama į II pakopos pensijų fondus. Tačiau, skirtingai nei Lietuvoje, Lenkijoje privačiai kaupti yra privaloma, o įmokos dalis nuo atlyginimo reformos pradžioje buvo nustatyta gerokai didesnė – daugiau kaip 7 proc. Ilgainiui tai turėjo padarinių ir Lenkijos valstybės biudžetui.

Šalies ekonomika šiuo metu yra gerokai sulėtėjusi. Įtakos tam turi recesija kaimynystėje esančioje euro zonoje.

Prognozuojama, kad šalies BVP augimas šiemet sulėtės iki 1,5 proc. – mažiausio tempo nuo 2002-ųjų. Lenkijos vyriausybės skola 2012 metais išaugo iki 55,6 proc. BVP ir artėja prie Mastrichto kriterijais numatytos 60 proc. BVP ribos.

Per kelių dešimtmečių istoriją šalies biudžetas taip ir nebuvo subalansuotas, vos porą kartų deficitas buvo mažesnis nei 2 proc. BVP. Nesenai Lenkijos vyriausybė nusprendė laikytis griežtos fiskalinės politikos. Buvo pailgintas senatvės pensijos amžius, o dar 2011 metais įmokų dalis į pensijų fondus sumažinta nuo 7,3 iki 2,3 proc. ir vėliau pamažu atstatyta iki šiandien esamų 2,8 proc.

Šiuo metu Lenkijos vyriausybei vien sumažintos įmokos į pensijų fondus nepakanka, norima iš esmės pertvarkyti Lenkijos pensijų sistemą. Svarstymui pateiktos trys alternatyvos.

Pirma, dematerializuoti pensijų fondų turimą Lenkijos vyriausybės obligacijų dalį. Šie aktyvai būtų pervesti į „ZUS“ sąskaitą, kur iš esmės valstybės skola būtų anuliuota. Vietoj to „ZUS“ būtų sukurta subsąskaita, kur būtų skaičiuojamos palūkanos, o jų norma lygi ekonomikos augimo tempui. Šiuo metu net 43 proc. Lenkijos pensijų fondų turto laikoma Lenkijos vyriausybės vertybinių popierių pavidalu. Tai sudaro 29 mlrd. eurų.

Antra, padaryti dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje pasirenkamą, t. y. leisti apsispręsti, ar norima toliau privačiai kaupti. Nutylėję dalyviai būtų grąžinti atgal į „ZUS“, tačiau likusiems įmokos dydis nesikeistų.

Trečia, pasirenkamasis dalyvavimas, tačiau nusprendus likti, papildomi 2 proc. būtų nuskaitomi iš dirbančiojo atlyginimo ir pervedami į pensijų fondą.

Be to, yra siūloma likus 10 metų iki senatvės pensijos palaipsniui pensijų fonduose sukauptus pinigus grąžinti į „ZUS“ fondą, kuris vėliau mokės pensiją.

Ekspertų vertinimais, net visiškas dalyvavimo kaupimo sistemoje sustabdymas Lenkijos finansų problemų neišspręstų, ir „ZUS“ biudžetas vis tiek būtų deficitinis dėl didelių įsipareigojimų. Tai jau ne pirmas kartas regione, kai antroji pensijų sistemos pakopa tampa įrankiu viešųjų finansų problemoms spręsti.

Straipsnio puslapiai:

- Rūta Medaiskytė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas