Lenkiškos raidės visgi prasmuko (3)


Dmitrijaus Radlinsko (Fotodiena) nuotr.

Remigijus Šimašius / simasius.popo.lt

2012-07-20 15:13

 Kažkada, atrodo, oro uoste lėktuvo belaukdamas surašiau šį trumpą blogo įrašą. Bet pagalvojau – paskelbsiu, tai ir vėl kas sakys, kad ministras niekais užsiiminėja. Tačiau dabar – kaip tik po Premjero vizito Lenkijoje, kur šalia energetikos reikalų ir vėl buvo paminėta nuolat iškylanti raidžių tema, gal jau laikas ir šiam tekstukui.

Labai myliu savo gimtąją lietuvių kalbą. Labai džiaugiuosi jos turtingumu, o ypač tarmėmis. Tačiau ne mažiau esu patenkintas, kad kai kurie dalykai yra tokie universalūs, jog peržengia tautų ir kalbų ribas.

Štai WC yra WC ir Lietuvoje, ir bet kur kitur, nepaisant to, kad tai trumpinys angliškų žodžių Water Closet.

Bet raidė W juk pas mus nepageidaujama, nes jei leisime lenkui ar už brito ar vokiečio ištekėjusiai lietuvei pavardę užrašyti su šia raide, tai beveik Tėvynės išdavimas, ar ne? Ir ką čia tos žmogaus teisės, kam ta pagarba kiekvienam Lietuvos piliečiui? Nesvarbu mums – tegul nemyli šie žmonės Lietuvos, bet mes juk galime priversti pase juos atrodyti lietuviškesniais – tada ir Lietuvą jie pamils, ar ne?

Tai gal nesustokime paauklėjimais savo bendrapiliečiams. Įgyvendinkime kalbinio grynumo politiką iki galo. Imkimės vajaus – visus WC pakeiskime į VK. (Water Closet tiesiogiai verčiama greičiausiai būtų vandens kambariukas).

Juk jei neišversime, nesulietuvinsime, tai gali kas nors (koks pats tautiškiausias lietuvis su vyžomis ir tautine juosta) nežinoti kaip perskaityti, nežinoti ką reiškia, ir dar, atsiprašau, apsisysioti prie tualeto durų nes nežinos kas ten viduje ir ar galima užeiti…

 

P.S. Tikiuosi, ateis tas laikas, kai Seimas išdrįs pripažinti tai, ką pripažįsta ir dauguma kalbininkų – jog vardas ir pavardė yra ne kalbos objektas, o savotiškas žmogaus „prekės ženklas“. Tam reikia priimti įstatymo projektą, kurį jau kartą teikiau Vyriausybei, o pastaroji – Seimui. Jei kam pagrįsta ir prasminga blokuoti paprastų problemų išsprendimą, tai nebent labai keistai kompanijai – lenkų nacionalistams Lietuvoje ar Lenkijoje, lietuvių nacionalistams ar Kremliaus strategams.

- Remigijus Šimašius

simasius.popo.lt

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas