Lietuva kovoja su emigracija, o Jungtinė Karalystė su imigracija. Kaip sekasi?

(Puslapis 1 iš 4)


Balsas.lt nuotr.

Ekonomika.lt

2015-03-23 08:55

 Skaitydami stenkitės palyginti: koks politikų vaidmuo, jų aktyvumas, siūlomų priemonių gausa ir arsenalas, visuomenių galimybės, jų suinteresuotumas, aktyvumas ir atsakomybė. Kurioje šalyje politikai dirba patys, o kur numeta darbus vykdomosioms struktūroms? Kurioje jų politikai ir visuomenės yra vienoje barikadų pusėje?

Lietuvoje – kapų tyla

Ir tikrai, kam Lietuvai referendumai, jeigu jos nedėkingi gyventojai apie gerėjantį savo gyvenimą gali sužinoti iš bankų ekonomistų prognozių ir net tiesiogiai iš Prezidentės ar Premjero lūpų, jeigu patys to gerumo nejaučia ar nesupranta? Taip yra ramiau, greičiau, patogiau ir pigiau. Tokią pat padėtį turime ir kovos su emigracija fronte.

Ką galima pasakyti apie migraciją Lietuvoje 2014 metais? Nenoriu kartoti oficialiai skelbtos informacijos apie dar vieną sėkmę – emigracijos mažėjimą ir jos priežastis. Tačiau, mano nuomone, šiuose pranešimuose yra daugiau valdžios norų (pavyzdžiui, apie gerėjančią ekonominę padėtį ir didėjančius atlyginimus 2014 metais!), nei tą patvirtina esama reali padėtis.

Manau, geriausia naujiena apie 2014 metų migraciją yra ta, kad pagaliau baigėsi 2010 metais emigracijos piką pasiekęs laikotarpis. Nuo to laiko emigracijos srautai palengva mažėjo iki pat 2014 metų pradžios. O jau 2014 metais emigracijos lygis sugrįžo į daugiamečius (imant būtent šį 1990 – 2014 periodą, o ne jo kurią nors dalį, kaip dabar įprasta daryti) vidurkius, kuomet per metus iš Lietuvos išvykdavo vidutiniškai 16 – 17 tūkst. žmonių daugiau, nei į ją atvykdavo. Turim būti nuoseklūs: emigracijos banga, prasidėjusi 1990 metais, dar nesibaigė. Taigi, esame savo vidutiniame migracijos vidurkio minuse. Ar dėl to reikia džiaugtis? Nemanau.

Kol pasieksime teigiamą migracijos indeksą (kuomet į Lietuvą atvyks daugiau žmonių, nei išvyks) dar turės nutekėti pakankamai daug laiko. Jeigu valstybė imsis konkrečių veiksmų – laukti reiks trumpiau. Jei nieko nebus daroma – reikės žymiai daugiau laiko. Bet net ir tais metais, kai pirmą kartą į Lietuvą atvyks daugiau žmonių, nei iš jos išvyks – tai dar nebus pergalė prieš emigraciją, nes už Lietuvos ribų (su pačiu įvairiausiu statusu – ir laikinai, ir nuolat ar gavus kitos šalies pilietybę) gyvens apie pusę milijono Lietuvos piliečių. Jeigu pradėsime džiaugtis, pareiškę, kad laimėjome, vadinasi susitaikysime su esamais nuostoliais. Tuomet tai bus tikra Pyro pergalė, prilygstanti pralaimėjimui. O jeigu išvykusių nepamiršime, lauks daug darbo.

Nors ir nemalonu sakyti, tačiau vėl stebiu situaciją, kai valdantys politikai eilinį kartą „išduria“ tautą ir savo rinkėjus. Agituodami rinkimuose ir kadencijos pradžioje garsiai trimitavę apie būtinybę susigrąžinti į Tėvynę emigravusius piliečius, dabar kukliai nutilo ir ėmė plaukti įvykiams pasroviui. Matyt, vadovaujamasi tokia logika: kam dirbti, jeigu grįžtančiųjų daugėja. Nereikalingos tapo nei paruoštos migracijos strategijos, nesigirdi, kad šiais klausimais konkrečių priemonių imtųsi Vyriausybė, vykdydama programas ar LR Seimas būtų paruošęs įstatymų paketus, kurių įgyvendinimas viliotų į namus sugrįžti emigrantus. Neteko laikraščiuose ar internetinėje spaudoje skaityti šiomis temomis jokių straipsnių. Bet toks požiūris – saviapgaulė! O dabar išskirtiniais straipsniais tampa tik tokie, kuriuose emigrantai išreiškia savo nusivylimą, kad padarė klaidą paskubėję sugrįžti ir pabrėžia, kad rengiasi išvykti vėl.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas