Lietuviai Baltijos šalyse didžiausi maisto švaistūnai?

(Puslapis 1 iš 2)


AFP/SCANPIX nuotr.

Ekonomika.lt

2015-01-02 11:41

 Nuo nesuvalgytų patiekalų per šventes lūžtantis šaldytuvas ir krūvos nesuvartoto maisto šiukšlių dėžėje – tokia situacija nesvetima daugeliui lietuvių, nors ir esame įpratę skųstis sunkia finansine padėtimi. Šventiniu laikotarpiu, ko gero, geriausiai galime suvokti maisto švaistymo problemą. Bendrovės „Samsung“ inicijuotas tyrimas „Living Smart“ parodė – iš Baltijos šalių gyventojų būtent lietuviams maistą išmesti tenka dažniausiai. 

Baltijos šalyse pirmaujame

Baltijos šalių vartojimo įpročius nagrinėjantis tyrimas „Living Smart“ atskleidė, jog lietuviai lenkia kaimynus latvius ir estus pagal tai, kaip dažnai šiems tenka išmesti nesuvartotą maistą: net trečdalis (32 proc.) apklaustų mūsų šalies gyventojų teigė susiduriantys su šia problema daugiau nei vieną kartą per savaitę.

Tyrimo duomenimis, didžioji dalis (71 proc.) lietuvių atsakė, kad pagrindinis dalykas, kodėl tenka išmesti maisto produktus – tai jų galiojimo laiko pabaiga, o kas ketvirtas prisipažino, jog taip daro, nes maisto nusiperka daugiau nei jo reikia.

Dar viena dažna priežastis - per didžiąsias metų šventes nesuvartotas maistas. Tokią maisto švaistymo priežastį įvardijo 18 proc. latvių, 24 proc. estų ir net 29 proc. lietuvių.

Pagelbėti gali technologijos

Maisto švaistymo problema aktuali tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, todėl svarbu atrasti jos sprendimo būdų. Iš dalies šią problemą gali padėti sumažinti kasdienėje buityje taikomos inovacijos. „Samsung Electronics Baltics“ buitinės elektronikos padalinio Lietuvoje vadovas Miroslavas Ramanavičius kaip pavyzdį pateikė faktą, kad mūsų dienomis gaminami šaldytuvai, leidžia įvairius maisto produktus išlaikyti ilgiau šviežius.

„Žmonės, susirūpinę, kad išmeta daug sugedusio maisto, šiais laikais gali išsirinkti šaldytuvą, kur specialus temperatūros paskirstymas zonose leidžia skirtingiems produktams išlikti kiek įmanoma ilgiau šviežiems, todėl sugedusio maisto, kurį tenka išmesti, kiekiai taip pat sumažėja“, - sakė M. Ramanavičius.

Reikia keisti tradicijas

„Maisto banko“ vadovo Vaidoto Ilgiaus teigimu, bandant spręsti maisto švaistymo problemą Lietuvoje, labai svarbu keisti ir vartojimo įpročius. „Dėl to, kad lietuviai dažniausiai linkę pirkti daugiau maisto nei jo iš tiesų reikia, kaltos mūsų tradicijos. Būdami žemės ūkio bendruomenių vaikai perėmėme ir jų maisto vartojimo įpročius“, - ištikinęs jis.

„Suvokimas, jog maistą reikia kaupti, atsirado dėl anksčiau kildavusių badmečių ar įvairių krizių. Tad net blogiausiais laikais perkame ne optimalų maisto kiekį, o tiek, kad jo liktų ir atsargai“, - sakė „Maisto banko“ vadovas.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas