Lietuviai bankrutuoti važiuoja į Latviją


Fotodienos nuotr.

valstietis.lt

2013-07-10 07:43

Ekonomikos klestėjimo metais paimti kreditai šiuo metu didžiajai daliai ekonomikos krizės paliestųjų kelia didelių finansinių problemų. Auganti skolų suma skolininkus varo į neviltį. Nors nuo praeitų metų kovo mėnesio Lietuvoje yra galimybė taikyti bankroto procesą, dauguma šią iš skolų išsilaisvinti padedančią procedūrą pageidauja pradėti užsienio šalyse.

Fizinio asmens nemokumo sąvoka egzistuoja ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų pasaulio vietų. JAV ir Europa šiuo metu ją taiko ypač aktyviai. Skirtingai nuo mūsų šalies, kur „Fizinių asmenų bankroto įstatymas“ yra įsigaliojęs visai neseniai, Vakaruose tai, kas vadinama „bankrotu” yra gana dažna situacija.

Kaimyninėje Latvijoje „Nemokumo įstatymas” veikia ilgiau ir jo pakeitimų dėka jau yra sėkmingai pasibaigę keletas pradėtų procesų. Nuo 2010 metų lapkričio, kai Latvijoje buvo priimtas šis įstatymas, iš savo skolinių įsipareigojimų išsilaisvino jau daugiau negu 20 fizinių asmenų. Kadangi Lietuvos „Fizinių asmenų bankroto įstatymas” nustato, kad bankroto procesas fiziniam asmeniui gali trukti net 5 metus, daugelis vietinių pasirenka šią procedūrą pradėti užsienio šalyse. Kol kas Latvijoje bankroto procesą galima pereiti per 2,5 – 4 metus, bet kaip tik šiuo metu Latvijos Respublikos Saeimos Ekonomikos komisija peržiūri naujus pakeitimus, kurie numato termino sutrumpinimą iki 1,5 – 3 metų. Pakeitimai įsigalios nuo 2014 metų sausio 1 dienos.

„Iš patirties galiu pasakyti, kad daugelis Lietuvos gyventojų bankroto procesą nori pradėti Latvijoje, nes pas mus įstatymas veikia ilgesnį laiką, yra padaryta esminių jo pakeitimų ir dėl to jis yra palankesnis – jis yra ne tik greitesnis, bet ir pigesnis. Šiemet sulauksime pirmųjų rezultatų – pasibaigs keletas anksčiau pradėtų Lietuvos gyventojų bankroto procesų. Esame patenkinti, kad galime padėti ir užsieniečiams. Turint galvoje būsimus pakeitimus, kurie numato bankroto proceso termino sutrumpinimą, skolinių įsipareigojimų likvidavimas bus dar labiau palengvintas, todėl sėkmės istorijų skaičius tikrai augs ir toliau“, pasakoja Latvijos Skolininkų konsultacijų centro vyriausiasis teisininkas Janis Abuolinis.

Bankroto procesą Latvijoje gali pradėti bet kuris fizinis asmuo, kuris pastaruosius šešis mėnesius buvo Latvijos Respublikos mokesčių mokėtojas ir kurio nepadengti skoliniai įsipareigojimai viršija 5000 latų (24 600 litų). Jau pačioje proceso pradžioje skolininkas turi naudos, nes yra sustabdomas kredito palūkanų ir netesybų augimas. Pradedant bankroto procesą, mažiausios išlaidos yra 55 latų (270 litų) valstybinis mokestis ir vienkartinis 400 latų (1970 litų) atlygis nemokumo administratoriui. Toliau yra parduodamas vertingas skolininko turtas ir per visą bankroto procesą vienas trečdalis pajamų turi būti nukreiptas kreditoriui. Atlikęs šiuos mokėjimus, bankroto proceso pabaigoje skolininkas yra atleidžiamas nuo likusios skolų sumos.

valstietis.lt

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas