Lietuviai dėl automobilio atsisako duonos kąsnio (2)


Dmitrijaus Radlinsko (Fotodiena) nuotr.

Ekonomika.lt

2012-04-13 09:59

 Visuomenės apklausa parodė, kad Lietuvos gyventojams automobilis yra itin vertingas turtas. Pagal vertę ir svarbą automobilį lenkia tik būstas. Mašinas perka ir žemiau skurdo ribos gyvenantys žmonės.

Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu atliekamo tyrimo dalyvių buvo prašoma įvardyti, kokį turtą jie turi sukaupę. Remiantis atsakymais, beveik ketvirtadalis mūsų šalies gyventojų (24 proc.) kaip turimą turtą įvardijo automobilį.

„Automobilis Lietuvoje yra laikomas reikšmingu turtu. Nepaisant to, kad Lietuvos automobilių parkas, žvelgiant Europos mastu, yra pakankamai senas, mūsų visuomenėje automobilis yra ir tam tikras statuso ženklas, žmogaus turtingumo simbolis. Automobilių Lietuvoje iš tiesų turime pakankamai – pagal užregistruotų automobilių skaičių šeimai tenka net iki 2 mašinų. Šia prasme kiek skiriamės nuo Vakarų europiečių, kurie įvertina ir automobilio išlaikymo kaštus. Mūsų šalyje mašinai išlaikyti skiriamų pinigų žmonės kol kas dar nevertina kaip per didelių ir neatitinkančių pajamas“, – sako „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas.

Jo teiginį patvirtina tyrimo duomenys – beveik 19 proc. gyventojų, kurie gauna iki 500 Lt, turi automobilius. Mašiną turi ir 16 proc. bedarbių (skurdo rizikos riba Lietuvoje – 831 Lt vienam asmeniui).

Dažniausiai automobilį kaip turtą įvardijo 1000–1500 Lt gaunantys žmonės – jie sudaro 35 proc. Šie asmenys turi mažiau nekilnojamojo turto, tačiau daugiau automobilių.

Rečiau automobilį kaip turimą turtą įvardijo tie asmenys, kurie gauna iki 1000 Lt, ir tie gyventojai, kurie gauna daugiau kaip 1500 Lt. Tyrimas rodo, kad pastarieji turi daugiau nekilnojamojo turto, t.y. jie savo investicijas pirmiau skiria būstui.

Automobilis akivaizdžiai reikšmingesnis yra jauniems žmonėms. Vidutinio amžiaus žmonės (36–45 m.) ir pagyvenę žmonės (perkopę 56 metus) rečiau automobilį laiko turtu – jie dažniau kaip turtą įvardija būstą.

„Nenuostabu, kad automobiliui didesnę reikšmę suteikia tie žmonės, kurie turi ilgiau taupyti mašinai ir kuriems finansiškai sunkiau ją įsigyti. Šiems žmonėms automobilis atrodo kur kas didesnės vertės turtas nei tiems, kam automobilį suteikė darbovietė ar kas galėjo jį nesunkiai įsigyti iš savo pajamų. Todėl nenuostabu, kad verslininkai rečiau automobilį laiko reikšmingu savo turtu, o tarnautojai, vidurinės ir žemesnės grandies darbuotojai, namų šeimininkės teigia, kad mašina yra viena svarbiausių jų investicijų“, – svarsto „PZU Lietuva“ generalinis direktorius.

Jis atkreipė dėmesį, kad iki 20 proc. pensinio amžiaus gyventojų turi automobilį. Beje, daugiausiai garažų mašinoms laikyti turi bedarbiai, pensininkai ir namų šeimininkės.

Vyrai kiek dažniau nei moterys automobilį įvardija kaip savo turtą. Šeimas turintys žmonės dažniau nei nevedę sako turį automobilį. Miestų gyventojai turi daugiau automobilių (26 proc.) nei kaimuose gyvenantys žmonės (19 proc.).

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas