Lietuviai didžkukulius iškeitė į sušius ir kebabus (II)

(Puslapis 1 iš 2)


Roberto Riabovo (Fotodiena) nuotr.

Rūta Levickaitė / Balsas.lt

2012-06-12 13:43

Lietuva, nuo seno buvusi cepelinų tėvyne, pamažu virsta sušių ir kebabų kraštu.

Apie tai, kiek Lietuvoje veikia sušių barų ir kebabų kioskų, bei kiek turkų ir japonų gyvena Lietuvoje, buvo rašyta pirmoje straipsnio dalyje. Antroje skaitykite apie konkurenciją plėtojant sušių verslą bei kebabų verslininkų nenorą viešinti savo verslo detalių.

Konkurencija per didelė

Anot „Sushi House“ vadovo A. Bimbaro, Lietuvai nereikia tiek sušių barų, kiek jų yra dabar, nes ne visi jie tinkamai daro sušius.

„Nebereikia daugiau sušių barų Vilniuje, jų tikrai užtenka. Reikia galvoti kažką naujo. Negali plėstis ši rinka tiek, kad paskui atsitiktų taip, kaip su nekilnojamojo turto burbulu. Jų jau dabar yra daug, klientas yra labai išlepęs ir vien tik atidarydamas sušių barą, tu jau niekuo nenustebinsi, dar, neduok Dieve, būsi prastesnis už kitą“, – svarstė A. Bimbaras.

 „Konkurencija iš tikrųjų yra didelė, kadangi sušių barų su išsinešimo koncepcija yra labai daug, bet klientas atsirenka. Iki šios dienos išsaugome gerą kokybės ir kainos santykį. Negaliu pasakyti nieko blogo apie konkurentus, nes jie duoda stimulą dirbti ir tobulėti, bet kai kurie atsidaro, neišsaugo kokybės, o žmonės patys atsirenka“, – kalbėjo E. Rauličkytė.

Abu pašnekovai, klausiami, kas vis dėlto sušių versle yra sudėtingiausia, vardijo skirtingus dalykus.

„Sušių verslas yra labai nepastovus – su nuosmukiais, pakilimais... Aišku, patirti didelių nuostolių nelabai realu, nes pati sušio savikaina nėra didelė, tačiau daug ir neuždirbi, labai nepalaviruosi. Kadangi konkurencija didelė, kainos yra nustatytos nebyliu susitarimu tarpusavyje, jos tarp visų sušių barų yra daugmaž vienodos. Tai reiškia, kad jeigu pakelsi kainą, pas tave klientas neis“, – sakė A. Bimbaras. Jo teigimu, pagrindinis tokio verslo pavojus ir sudėtingumas tas, kad dirbama su žalia žuvimi.

„Apsinuodijimų tikimybė yra pats didžiausias rizikos faktorius“, – paaiškino jis.

„Sudėtingiausia apmokyti „sušistą“, – jam oponavo „Sushi Express“ marketingo vadovė E. Rauličkytė. – Vieno žmogaus parengimas užtrunka apie pusmetį. Visiškai su sušiais nedirbusiam asmeniui negalima leisti dirbti bare.“

Kiek pradinių investicijų toks verslas reikalauja, pašnekovai atskleisti nenorėjo. E. Rauličkytė tik patvirtino, kad toks verslas yra pelningas, A. Bimbaras į šį klausimą atsakė užuomina: „Galiu tik atskleisti, kad tokio baro įsirengimas kainuotų pigiau nei picų kavinės atidarymas.“

Straipsnio puslapiai:

- Rūta Levickaitė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas