Lietuviai taupo nepakankamai (1)

(Puslapis 1 iš 2)


Bendrovės nuotr.

Rūta Medaiskytė / Ekonomika.lt

2013-09-17 16:38

 Taupymas – tai mūsų siekis padaryti vartojimą kaip įmanoma tolygesnį skirtingais gyvenimo periodais. Tad iš laikotarpio, kai mūsų pajamos yra didesnės, stengiamės atidėti dalį tam metui, kai pajamos sumažės, pavyzdžiui – atėjus senatvei. Apie taupymo naudą, pliusus ir minusus turbūt daug ginčytis nėra prasmės. Tačiau kokios vis dėl to lietuvių galimybės ir ar galime sau leisti sukurti tokius finansinius buferius, kurie išlygintų ateities pajamų netolygumus?

Lietuva – viena mažiausiai taupančių šalių Europoje

Lietuvos namų ūkių indėlių suma siekia rekordus. Finansų institucijose indėliais šiuo metu laikoma apie 27 mlrd. litų. Vis dėlto, Lietuvos, kaip ir kitų Baltijos šalių namų ūkiai taupo itin mažai. Lietuvių taupymo norma – santykis tarp santaupų ir pajamų – paskutiniais matavimais siekė vos 1,2 proc., kai visoje Europos Sąjungoje šis santykis kiek viršija 11 proc. Net ir lyginant maždaug 15 metų laikotarpį, taupymo norma Lietuvoje vis tiek yra maža. 1995-2011 metais santykis vidutiniškai siekė 2,6 proc. palyginti su Europos Sąjungos 11,6 proc. Tačiau ekonomikos neapibrėžtumas paskatino vartoti mažiau ir kaupti daugiau atsargų – 2009 metais lietuvių sutaupytų lėšų dalis trumpam buvo pašokusi iki beveik dešimtadalio. Daugiausiai Europoje taupo Šveicarijos, Liuksemburgo ir Vokietijos gyventojai. Šių šalių namų ūkiai santaupoms pajėgūs skirti 17-18 proc. savo disponuojamų pajamų.

Senėjančioje visuomenėje auga taupymo poreikis

Apibendrinant žmonių taupymo poreikius, galime teigti, kad tai darome dėl keturių priežasčių: būsimos senatvės, atsargos netikėtais atvejais, palikimui ir konkrečiam didesniam turtui įsigyti. O pasaulyje atlikti tyrimai byloja apie tam tikrus dėsningumus. Visų pirma, pastebima, kad senėjančios visuomenės taupo daugiau. Taupymas linkęs intensyvėti nuo 40 metų, tuo pat metu jauni ir vyresni visuomenės nariai pasižymi mažesnėmis taupymo normomis. Kredito pasiekiamumas mažina taupymą, nes skolinimasis paprastai reiškia ne tik poreikį prisidėti savo lėšomis, bet ir būsimus paskolos mokėjimus, kurie atitrauks lėšas nuo taupymo. Be aibės visų kitų aplinkybių, privalomas kaupimas senatvei (tarkime pensijų fonduose) teigiamai veikia taupymo normą. Kad ir kaip prieštaringai skambėtų, tačiau kalbant apie visuomenės finansines galimybes ir ateities pensininkų pajamas, ilga gyvenimo trukmė tampa rizikos veiksniu. Lietuvos visuomenė senėja – 2003 metais santykis tarp gyventojų virš ir iki 65 metų buvo 22 proc., 2012 metais – 26,9 proc., o po trisdešimties metų prognozuojama šį santykį padidėsiant virš 40 proc. ribos – t.y. daugiau nei trečdalį gyventojų sudarys vyresni nei 65 metų asmenys.

Lietuviai taupo konservatyviai

Lietuviai – konservatyvūs taupytojai. Paprastai šiam tikslui renkamės standartinius finansinius instrumentus, tokius kaip grynieji pinigai arba indėliai. Bendroje investicinio finansinio turto struktūroje šiems dviem komponentams tenka daugiau nei 60 proc. Tiesa, pastaraisiais metais matome pokyčių. Nuo gyvavimo pradžios prieš 10 metų pensijų fondai, kuriuos taip pat galime priskirti prie taupymo instrumentų, alternatyvių indėliams, iškovojo 10 proc. dalį bendroje struktūroje. Palyginimui, Europos Sąjungoje indėliais laikoma namų ūkių santaupų dalis siekia tik apie trečdalį, o pensijų fondų turtas kai kuriais atvejais sudaro net daugiau nei pusę viso finansinio turto. Indėlių palūkanų normos tebėra itin žemos, ir sprendžiant pagal euro zonos ekonominę būklę, šiose žemumose gali būti palaikomos dar iki kitų metų. Taigi, indėliai nėra pats patraukliausias būdas ir didesnės grąžos galima ieškoti kapitalo rinkos produktuose.

Straipsnio puslapiai:

- Rūta Medaiskytė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas