Lietuviai turtu susirūpina tik išsigandę žaibo

(Puslapis 1 iš 2)


Audriaus Bagdono (Fotodiena) nuotr.

Gabija Sabaliauskaitė / Ekonomika.lt

2012-07-16 12:09

Įpusėjus vasarai gyventojai po lietaus skaičiuoja ne tik grybus, bet ir nuplėštus stogus, užlietus pastatus ir žaibo sugadintą techniką, o draudikai – žalas. Nors išmokos jau siekia šimtatūkstantines sumas, branginti draudimo įmokų nežadama.

„ERGO Lietuva“ Turto draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius portalui sakė, kad lietuviai dar neturi gilių tradicijų apdrausti savo turtą. Anot jo, siautėjant stichinėms nelaimėms, draudžiančiųjų turtą atsiranda daugiau, bet toks aktyvumas laikinas: praūžus gamtos jėgoms, gyventojai apie savisaugos įpročius vėl pamiršta.

„Apdraustumas didėja, bet lyginant su Vakarų Europos standartais, apdrausto turto kiekis Lietuvoje vis dėlto mažas. Nuosavybės yra apdrausta iki 30 proc., tuo tarpu kitose šalyse – iki 90 proc.“, – lygino T. Nenartavičius.

Apsauga brangesnė nebus

Anot jo, nepaisant daugiau nuostolių ir gamtos reiškinių, tarifų besidraudžiantiems turtą didinti neplanuojama.

„Vidutiniai draudimo tarifai mažėja ir šiuo metu jie yra vieni mažiausių. Mūsų nuomone, juos didinti nėra nei tikslo, nei prasmės, nes rezultatai tenkina. Vargu, ar įmonė, pakėlusi įkainius, neiškristų iš kitų draudikų konteksto“, – svarstė T. Nenartavičius.

Jo teigimu, daugiau problemų kelia komercinio turto rinka: gaisrai verslininkams padaro daugiau žalos, nei audros gyventojų turtui.

„ERGO Lietuva“ Žalų administravimo skyriaus vadovas Darius Smetona sakė, kad net ir padažnėjusių gamtos stichijų turtui sukeliamų nuostolių rizika yra valdoma.

„Draudimo įmokų tarifai yra skaičiuojami remiantis ilgalaike, ne vienerių ir ne dviejų metų žalų statistika, tai leidžia mums sąlyginai tiksliai prognozuoti būsimas žalas. Drausdami pastatus, kitus objektus, visuomet atidžiai vertiname ir jų būklę“, – aiškino D. Smetona.

„Lietuvos draudimo“ Kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas taip pat patikino, kad nuo liepos Lietuvoje siaučiančios audros paslaugų kainoms įtakos neturės. Anot jo, planuojant kainodarą, rizika įvertinama iš anksto.

„Draudimo kaina kyla ne vien dėl draudžiamųjų įvykių skaičiaus, įtakos turi besikeičiančios statybinių medžiagų, darbų kainos ar kiti svarbūs faktoriai. Vienas iš tokių faktorių gali būti ir ženkliai dažnėjantys dideli stichiniai reiškiniai, tačiau tai vertinama atsižvelgiant į kelerių metų perspektyvą, todėl kainų kilimas dėl audrų galėtų būti tuo atveju, jei jos taptų labai dažnos ir itin stiprios, – sakė G. Matiukas. – Draudimo bendrovės ypatingų katastrofų atvejams taip pat perka perdraudimo paslaugas, kurių kaina irgi keičiasi priklausomai nuo klimato kaitos“.

Per dieną 240 žalų

„ERGO Lietuva“ Žalų administravimo skyriaus vadovas D. Smetona sakė, kad šią vasarą bendrovė jau užregistravo 186 turtui padarytas žalas, kurių vertė – 164 tūkst. litų. Anot jo, praėjusiais metais, audra per vieną dieną nuostolių padarė 180 apsidraudusiesiems, o dar anksčiau, 2010 metų rugpjūtį, vienos dienos žalų skaičius pasiekė 240.

Straipsnio puslapiai:

- Gabija Sabaliauskaitė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas