Lietuvių kelionių planuose – naujos oro bendrovės

(Puslapis 2 iš 4)

Indrė Vainalavičiūtė / Balsas.lt

2014-03-06 17:09

– Su kokiais sunkumais susiduria oro uostas bandydamas prikviesti naujas bendroves vykdyti veiklą Lietuvoje?

Būtų labai gerai, jei būtume tokie patrauklūs, kad oro bendrovės pačios veržtųsi pas mus, bet iš tikrųjų dėl kiekvienos bendrovės ir kiekvieno skrydžio tenka konkuruoti su kitais Europos oro uostais. Oro bendrovės dažniausiai žiūri į bendrą skrydžio pelningumą ir jį vertina.

Turime įrodyti savo rinkos stiprumą, ekonominį maršruto atsiperkamumą, tik tuomet tampame patrauklūs oro bendrovėms.

Šiandien mums trūksta vieno labai svarbaus dalyko, kuris padėtų privilioti dirbti naujas oro bendroves, – maršrutų plėtros fondo. Daugelis šalių tokius fondus turi ir teikia pagalbą naujam vežėjui, pasiruošusiam vykdyti skrydžius nauja kryptimi. Šis fondas gali būti ir paskatinimas jau dirbančiam vežėjui siekiant padidinti savo veiklos mastą ar keleivių srautą. Naujas pavyzdys yra Stokholmo Arlandos oro uostas, kuris neseniai paskelbė turįs 11 mln. eurų maršrutų plėtros fondą. Jau esama ženklų, kad oro vežėjai tuo rimtai susidomėjo. Naudodamiesi tokiu fondu vežėjai gali sumažinti maršrutų pradžios sąnaudas ir palaikyti veiklą tol, kol maršrutas tampa atsiperkantis.

– Kokiais verslo aplinkos privalumais šiandien gali pasigirti Vilniaus oro uostas?

– Lietuvoje kuriame oro uostų tinklą, kuriame kiekvienas jų turi strateginį vaidmenį ir reikšmę. Pavyzdžiui, Vilniaus oro uostas patogesnis užsakomųjų reisų vežėjams, o krovinių vežėjams galime pasiūlyti idealią infrastruktūrą Kaune. Mūsų pasiūlymai lankstūs vežėjams ir investuotojams, kuriems reikia mūsų paslaugų, taip pat galime pasigirti palankia mokesčių aplinka – mūsų rinkliavos yra vienos mažiausių Europoje.

– Lietuvoje šiuo metu aktyviai dirba dvi pigių skrydžių bendrovės. Ar jų pakanka?

– Europoje populiarėja terminai „mažų sąnaudų oro bendrovės“ (angl. Low cost) ir „itin mažų sąnaudų oro bendrovės“ (angl. Ultra low cost). Lietuvoje dirbančias „Ryanair“ ir „Wizz air“ galėtume priskirti prie labai mažų sąnaudų oro bendrovių. Tai bendrovės, kurios jautrios bet kokioms naujoms sąnaudoms, bet būtent dėl šios priežasties gali pasiūlyti žemiausią skrydžio kainą.

Lietuvos rinka, palyginti su kitomis Europos rinkomis, nėra didelė, o per du didžiuosius Lietuvos oro uostus pervežami apie 3 mln. keleivių nėra daug, lyginant su kitomis Europos šalimis ar net miestais. Tai, kad skrydžių poreikis yra didelis, rodo ir faktas, jog nuo šios vasaros „Wizz air“ planuoja Vilniaus oro uoste bazuoti trečią orlaivį.

Šios dvi Lietuvoje dirbančios oro bendrovės įrodė, kad mūsų šalies rinka yra auganti, o tai neabejotinai gelbėja kalbantis su kitais potencialiais vežėjais. Kiekvienam potencialiam maršrutui reikalinga rasti tinkamiausią vežėją. Esu tikra, kad Lietuvos oro uostuose matysime naujas oro bendroves, o mūsų keleivių srautas neabejotinai augs.

Straipsnio puslapiai:

- Indrė Vainalavičiūtė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas