Lietuvių mentalitetas: laikytis hierarchijos ir vengti rizikos (1)

(Puslapis 1 iš 2)


Mokslas verslui ir visuomenei

2012-02-16 17:50

Kalbant apie lietuvių mentalitetą nemažai diskusijų ir emocijų kelia minimas terminas „homo sovieticus“. Apie lietuvių mentaliteto lūžius, formavimąsi, problemas ir privalumus radijo „Laisvoji banga“ eteryje „Žinių ekonomikos forumo“ direktorius Edgaras Leichteris diskutavo su istoriku ir politologu, Vytauto Didžiojo universiteto prof. Antanu Kulakausku bei fiziku, Vilniaus universiteto prof. Artūru Žukausku.

„Kalbėti apie „homo sovieticus“ nėra lengva. Kokių nors požymių, griežtų apibrėžimų, galvosenos tyrinėjimų nebuvo ir nėra. Paprastai tariant, „homo sovieticus“ – tai žmogus, prisitaikęs prie sovietinio režimo, – kalba A. Kulakauskas. – Dabartiniais laikas šis terminas dažnai turi pašiepiamą reikšmę. Tokio tipo mąstysenai būdingas labai ryškus atskyrimas valdžios ir savęs, elito ir savęs, jie ir mes. Tokie stereotipai sąlygoja mąstymą, kad vieni, atėję į valdžią, padarys viską, o kiti yra vagys ir niekadėjai. Toks mąstymas išliko iki šiol, net galima pastebėti situacijos pablogėjimą, kai pasikeitus valdžiai ir padidėjus visuomenės nusivylimui atsirado stereotipas – visi jie tokie.“

Kas stabdo lietuvių vystymąsi?

Prof. A. Žukauskas akcentuoja, kad lietuvių mentalitetas turi dvi dideles ydas. Viena – atstumas iki valdžios. Lietuvoje šis atstumas yra didelis ir rodo, kad mes gyvename hierarchinėje visuomenėje, kuri stabdo mūsų vystymąsi. Mažu atstumu iki valdžios pasižymi žydai, austrai, skandinavai, airiai. Šiose tautose inovatyvios kompanijos yra „plokščios“: visi yra viename lygyje ir tai suteikia pranašumo, nes informacija cirkuliuoja tiek vertikaliai, tiek horizontaliai. Šių savybių labai trūksta lietuviškam mentalitetui, kurį iki šiol lemia „valstiečio ir pono santykiai“.

„Antras didelis trūkumas, kurį parodo tyrimai, – neapibrėžtumo vengimas. Mūsų tauta yra tipiška valstiečių tauta, kurioje vengiama rizikos. Tai stabdo ėjimą į priekį, sudaro nepalankias sąlygas inovacijų kultūrai vystytis. Lietuviai pasižymi žemais gebėjimais rizikuoti ir paskirstyti riziką. Šios srities lyderiai yra danai, švedai, airiai, britai, kinai. Taigi mes turime savybių, kurios padeda veržliai eiti į priekį, tačiau turime ir didelių bėdų su hierarchija bei rizikos vengimu“, – konstatuoja A. Žukauskas.

Kokie norime būti ir kokie būsime?

Ilgalaikėje pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ orientuojamasi į Šiaurės šalis, bandoma panaikinti hierarchiją vidutiniame lygmenyje, bet vertinant dabartinę situaciją pastebima absoliuti hierarchija. A. Kulakauskas pritaria, kad dominuoja hierarchinis supratimas ir hierarchiniai santykiai. Politiniu lygmeniu liberalios demokratijos šalyje tai nėra taip ryšku, bet ne visa valdžia yra politikų rankose ir visuomenė tai jaučia. Tai yra viena iš pasaulinių krizių priežasčių.

Straipsnio puslapiai:

Mokslas verslui ir visuomenei

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas