Lietuvos bankas: bankai tikisi didėsiančios paskolų paklausos


Eltos nuotr.

Elta

2011-05-25 12:34

Šalies bankai tikisi spartaus skolinimosi paklausos augimo, o įmonės didžiąją dalį veiklos išlaidų toliau ketina finansuoti vidiniais ištekliais. Atotrūkį tarp bankų ir įmonių prognozuojamos skolinimosi paklausos atskleidė Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento atliktų naujausių bankų ir įmonių apklausų rezultatai

Apklausos duomenimis, pastarąjį pusmetį bankai pirmą kartą nuo 2006 metų pradžios sušvelnino skolinimo sąlygas.

Pasak LB Ekonomikos departamento Finansinio stabilumo skyriaus viršininko Mindaugo Leikos, per ateinantį pusmetį (iki šių metų spalio mėnesio) dauguma šalies bankų toliau planuoja nuosaikiai švelninti skolinimo sąlygas bei tikisi gana sparčiai augsiančios skolinimosi paklausos. "Bankų vertinimu, suteiktų paskolų portfelis bendrąja verte šiais metais turėtų padidėti 4-5 procentais", - sako M. Leika.

Pasak jo, didžiausią įtaką skolinimo sąlygoms darė sumažėjusios paskolų palūkanų maržos, administraciniai mokesčiai, apribojimai, keliami paskolos ar kredito linijos dydžiui bei paskolos ir užstato santykiui.

Gerėjantys makroekonominiai lūkesčiai bei didėjanti konkurencija kreditavimo rinkoje buvo pagrindiniai bankų kreditavimo politikos švelninimą skatinę veiksniai. Tiesa, spartesnį skolinimo sąlygų lengvinimą ribojo nemažėjanti atskirų verslo sektorių (nekilnojamojo turto, statybos, viešbučių ir restoranų) veiklos rizika.

Apklausos rodo, kad beveik pusei visų įmonių, kurios šiemet siekė pasiskolinti, prašymai buvo visiškai patenkinti. Svarbiausios ne visiškai patenkintų prašymų priežastys buvo prastai įvertinta įmonių finansinė būklė, per didelis įmonių įsiskolinimo lygis ir išliekanti ekonominės aplinkos rizika.

Bankų nuomone, antrąjį pusmetį iš eilės didėjusią skolinimosi paklausą labiausiai lėmė gerėjančios būsto rinkos perspektyvos, didėjantis vartotojų pasitikėjimas, įmonių poreikis finansuoti įsigyjamas atsargas, apyvartinį kapitalą bei kapitalines investicijas.

Komentuodamas apklausų rezultatus, M. Leika pažymi, kad reikli bankų skolinimo politika nėra esminis įmonių veiklą ribojantys veiksnys. Labiausiai įmonių veiklą praėjusiais metais varžė klientų paklausos trūkumas, šių metų pirmą pusmetį didžiausią susirūpinimą įmonėms kelia didėjančios gamybos sąnaudos ir tinkamų darbuotojų stoka.

Nuo 2006 metų balandžio bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų atliekamos du kartus per metus. Šiemet pirmą kartą apklaustos ir nefinansinės įmonės. Apklausų išsami apžvalga paskelbta Lietuvos banko interneto svetainėje.

Elta

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas