Lietuvos ekonomika 2008 ir 2014 metais – kaip diena ir naktis

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Nerijus Mačiulis / Ekonomika.lt

2014-10-07 16:37

 Ar vyriausybės patvirtintas 2015 metų biudžetas yra per daug optimistinis, o Lietuvoje gali pasikartoti nemaloni 2008 metų istorija? Daugelis finansinių ir makroekonominių rodiklių rodo, kad tokia baimė yra laužta iš piršto – Lietuvos ekonomika yra lankstesnė, labiau subalansuota, konkurencingesnė ir geriau pasiruošusi išoriniams iššūkiams.

Finansų ministerija prognozuoja, kad nacionalinio biudžeto pajamų augimas kitais metais sieks 5,9 procento. Ar toks augimas realus? „Swedbank“ prognozuoja, kad nominalaus (tai yra to meto kainomis) Lietuvos BVP augimas 2015 metais bus kiek kuklesnis – sieks 5,4 procento. Tačiau vidaus paklausos padidės 6 procentais. Taigi, toks biudžeto pajamų augimas įmanomas net nedidinant mokesčių ir nesumažinant šešėlinės ekonomikos apimčių. Žinoma, paaštrėjusios geopolitinės rizikos kontekste reikėtų pasiruošti ir planui „B“ – kaip būtų koreguojamos išlaidos, jei ekonominis konfliktas tarp ES ir Rusijos pagilėtų, arba jei Lietuvos ekonomikos plėtrą pristabdytų kitos išorinės rizikos?

Vis tik visos išorinės rizikos kol kas yra tik alternatyvūs neigiami, o ne labiausiai tikėtini scenarijai. Juk labai konservatyvus ar net pesimistinis biudžeto pajamų ir išlaidų planavimas galėtų pakurstyti savaiminio išsipildymo krizę. Mažinant valdžios sektoriaus išlaidas mažėtų visuminė paklausa bei kai kurių gyventojų perkamoji galia, o tai galėtų neigiamai paveikti ir įmonių investicijas, darbo vietų kūrimą bei atlyginimų didinimo planus. Nėra prasmės stumti vežimą į duobę, ypač kai ją galima greitai ir nesunkiai apvažiuoti.

Apskritai, Lietuvos ekonomika nuo 2008 metų labai pasikeitė, tapo labiau subalansuota ir atsparesnė išorės šokams. Užsienio prekybos deficitas 2008 metų pradžioje siekė dabar sunkiai suvokiamus 18,4 proc. BVP – noras ir poreikis importuoti vartojimo ir investicines prekes buvo visai nepagrįstas galimybėmis eksportuoti. Tuo tarpu jau nuo 2012 metų – pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo – Lietuva eksportuoja daugiau prekių ir paslaugų nei importuoja.

Europos Komisijos vertinimu, kitais metais valdžios sektoriaus struktūrinio biudžeto deficito ir BVP santykis bus beveik 4 kartus mažesnis nei 2008 metais, kuomet jis siekė net 5,4 proc. BVP. Nors valstybės skola išaugo, tačiau ilgalaikių vyriausybės vertybinių popierių pajamingumas nesiekia 3 proc. ir yra mažiausias Lietuvos istorijoje. Tai rodo ne tik apskritai sumažėjusią skolinimosi kainą, bet ir kaip niekad didelį investuotojų pasitikėjimą Lietuvos galimybėmis ateityje vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Lietuvos įmonių ir gyventojų finansiniai įsipareigojimai per 6 metus sumažėjo, o skolos ir pajamų santykis yra netgi mažiausias Europos Sąjungoje. Tai rodo ne tik jų atsparumą išoriniams finansiniams šokams, bet ir augimo potencialą.

Straipsnio puslapiai:

- Nerijus Mačiulis

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas