Lietuvos patrauklumą Švedijos verslui mažina dvi problemos (2)

(Puslapis 1 iš 3)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Karolis Birgilas / Ekonomika.lt

2015-05-20 14:04

 Baltijos šalys yra patrauklios Švedijos verslui dėl kvalifikuotos darbo jėgos, tinkamos mokestinės sistemos ir strategiškai mažo atstumo iki šalies sostinės. Vis dėlto, Lietuva šiame trejetuke atsilieka ir yra tam tikrų aspektų, kurie verčia mosuoti raudona vėliava, idant neprarastume investicijų potencialo. Tokias išvadas galima daryti iš pavasarį organizacijos „Business Sweden“, Švedijos ambasadų Baltijos šalyse, banko „Handelsbanken“ ir advokatų kontoras SORAINEN atliktos apklausos.

Palankus verslo klimatas

„Tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos šiame tyrime yra labai maži skirtumai. Dauguma verslininkų pasisako, kad Baltijos šalyse investavimui ir verslo vystymui aplinka yra gera. Taip pat čia yra sukuriama nemažai pelno. Visgi Estija iš šalių išsiskiria, mat net 74 proc. apklaustųjų teigia, kad šalis yra tinkama verslo plėtrai. Švedų kompanijos planuoja investuoti Baltijos šalyse ir net 63 proc. apklaustų kompanijų planuoja tęsti savo investicijas ir ateinančius trejus metus“, - tyrimą komentavo „Business Sweden“ vadovas Lietuvai

Lukas Danielevičius. Tiesa, pagal dabartines respondentų nuotaikas po trejų metų į Lietuvą Švedijos verslininkai žiūrės palankiau nei Estiją (atitinkamai 67 ir 83 proc.).

Vadovas džiaugiasi, kad beveik 89 proc. verslų teigia, jog Baltijos šalyse skandinavų kompanijos yra laukiamos. Kaip komentuoja vienas iš respondentų, tiekėjų atžvilgiu Švedijos verslas laikomas „pinigų maišu“.

Mentalitetas keičiasi

Tiesa, tokių rezultatų ir komentarų galima tikėtis, nes Švedijos verslas yra paremtas ilgalaikiais susitarimais. Kaip portalui ekonomika.lt sausį sakė Lietuvos komercijos atašė Švedijoje Audrius Masiulionis, Lietuvos verslui kartais pritrūksta kantrybės, kad būtų užmegzti ilgalaikiai verslo santykiai.

„Švedai menkai pažįsta Lietuvą, nors mums atrodo, kad puikiai vieni kitus pažįstame. Greitos sutarties lūkesčiai kartais lietuvius verčia nusivilti. Iki sutarties dirbama, bendraujama kartais metus ir daugiau. Ne visiems pakanka pasiryžimo. Tačiau kantriausieji daugeliu atveju džiaugiasi abipusiškai naudingais bendradarbiavimo rezultatais“, - svarstė jis. Minėta apklausa parodė, kad Švedams Baltijos šalyse nėra nei lengva. Pasak L. Danielevičiaus ši situacija bent jau švedų požiūriu keičiasi.

„Dauguma Baltijos įmonių ieško greitos naudos, tačiau ši situacija keičiasi ir švedų kompanijos į tai žiūri teigiamai“, - sako jis. Pasak vieno iš respondentų, Baltijos šalys prisitaiko nuolatos ir kompanijos labiau koncentruojasi į ilgalaikius verslo santykius nei staigias galimybes.

Tinkami darbuotojai

Apklausa parodė, kad dauguma įmonių neturi didelio poreikio, kad darbuotojai kalbėtų švediškai. Pirmiausiai yra atkreipiamas dėmesys į tai, kad švedijos verslas Lietuvoje mato didelį produktyvumą už sąlyginai mažą atlygį. Tiesa, atlygiui kylant, kaip pastebi L. Danielevičius, reikia kelti ir kompetencijas, kad šis santykis toliau liktų palankus.

Straipsnio puslapiai:

- Karolis Birgilas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas