Lietuvos santykiai su Baltarusija: tarp naudos ir vertybių

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Vadim Volovoj / Geopolitika

2013-05-17 13:45

 Baltarusija jau seniai yra vienas iš Lietuvos užsienio politikos prioritetų, ekonomiškai svarbi ir kartu politiškai probleminė partnerė. Jos svarbą lemia didelė Klaipėdos uosto priklausomybė nuo baltarusiškų krovinių (pirmiausia trąšų). Kaip pažymėjo Lietuvos susisiekimo ministras R. Sinkevičius, „Baltarusijos krovinių tranzitas per Klaipėdos uostą pernai sudarė beveik 11 milijonų tonų, o bendra baltarusiškų tranzitinių krovinių dalis per šį uostą – 30,5 proc. visos krovos.“ Tačiau tai, kad A. Lukašenkos režimas, kaip įprasta sakyti, išlieka paskutine Europos diktatūra, trukdo šalims dar labiau sustiprinti dvišalį dialogą.

Taip pat negalima pamiršti ir to, kad Lietuvos ir Baltarusijos santykiai tam tikra prasme yra „didžiųjų brolių“ – Maskvos ir Briuselio – įkaitai. Rusija įtartinai žiūri į ES Rytų partnerystės programą ir akylai stebi, kad Minskas staiga nepersimestų į Vakarų pusę (nepaisant Baltarusijos priklausomybės nuo rusiškų energetinių resursų bei rinkos ir jos narystės Muitų sąjungoje, iš A. Lukašenkos visko galima tikėtis). Savo ruožtu Europos Sąjunga blaškosi tarp sankcijų ir pragmatizmo politikos Minsko atžvilgiu, o Lietuva, kaip ES narė, pretenduojanti į tarpininkės tarp Europos ir Baltarusijos vaidmenį, tiesiog negali ignoruoti Briuselio pozicijos. Kita vertus, ji pati aktyviai remia demokratines permainas kaimyninėje valstybėje, tai nervina A. Lukašenką ir verčia jį gąsdinti lietuvius, pavyzdžiui, baltarusiškų krovinių nukreipimu į Rusijos ar kitų Baltijos šalių uostus.

Svarbiu probleminiu klausimu dvišaliuose santykiuose išlieka ir atominės elektrinės Astrave statyba. Ji ne tik yra potenciali lietuviško atominio projekto konkurentė, sunkiai juda į priekį ir dialogas dėl jos poveikio aplinkai ir saugumo įvertinimo.

Šiame kontekste labai reikšmingas tapo Baltarusijos premjero M. Miasnikovičiaus vizitas į Klaipėdą, kur buvo surengtas tarptautinis Lietuvos ir Baltarusijos ekonomikos forumas. Jame abiejų pusių buvo padaryti keli svarbūs pareiškimai.

Pirmiausia – nuramino Lietuvos premjero A. Butkevičiaus pasisakymas, kuriame jis palietė baltarusiško tranzito per Klaipėdą klausimą: „Baltarusijos premjeras sako, kad jiems Klaipėdos uostas yra savotiškas tiltas į Europos Sąjungą. Kalbėdamas jis parodė pragmatinį požiūrį į ekonominių santykių su Lietuva vystymą, ypač transporto srityje“, – pažymėjo Lietuvos vyriausybės vadovas. Taip pat jis teigė, jog per susitikimą su Baltarusijos kolega sulaukė patikinimo, kad planų atsisakyti Klaipėdos uosto paslaugų Minskas neturi, priešingai – yra pasirengęs dar glaudžiau bendradarbiauti su mūsų šalimi ir krovinius gabenti per jos uostą. Praktikoje tą patvirtina faktas, kad kompanija „Belaruskalij“ įsigijo 30 procentų Lietuvos akcinės bendrovės „Birių krovinių terminalas“ akcijų (Baltarusijos premjero teigimu, investicijos sudarys 30 mln. JAV dolerių), ir baltarusių kompanijos „Gardino azotas“ derybos su Klaipėdos laivų krovos kompanija „Bega“ dėl dalies jos akcijų pirkimo. Savo ruožtu Lietuvos verslininkai, nepaisydami politinės situacijos Baltarusijoje, yra pasirengę investuoti į šią šalį dideles sumas, tą įrodo 250 mln. litų tiesioginių lietuviškų įmonių investicijų į Baltarusijos ekonomiką ir pastaruoju metu vis didėjantis Lietuvos eksportas į šią šalį. Apskritai pažymėtina, kad forumo metu buvo sutarta neliesti politinių klausimų. Tačiau be jų niekaip.

A. Butkevičius (vėlgi po susitikimo su A. Miasnikovičiumi) išreiškė viltį, kad Europos Sąjungos ir Minsko santykiai atšils, prie to galėtų prisidėti ir Lietuvos pirmininkavimas ES šių metų antrąjį pusmetį bei Baltarusijos vyriausybės vadovo pakvietimas į lapkritį Vilniuje vyksiantį ES Rytų partnerystės vadovų susitikimą. „Santykiai tarp Baltarusijos ir ES politinėje plotmėje tikrai yra įtempti. Bet iš vakarykščio pokalbio su ministru pirmininku supratau, kad jie tikrai norėtų tuos santykius pagerinti ir glaudžiau bendradarbiauti su ES. Pirmininkavimo metu gal net ir bus paliestas klausimas dėl santykių pagerinimo tarp ES ir Baltarusijos, bet, savaime suprantama, Baltarusija turi išspręsti tuos uždavinius, kuriuos kelia ES“, – sakė A. Butkevičius.

A. Lukašenka, žinoma, nori pagerinti santykius su Europos Sąjunga, nes dabartinė nepageidaujamo asmens situacija neabejotinai žeidžia jo ambicijas (ekonominių sankcijų jis nebijo, nes užnugaryje yra Maskva, o be to, Europa nekenks pati sau, turint omenyje, kad Baltarusija yra daugelio Europos šalių ekonominė partnerė). Tačiau už viską reikia mokėti: pradžiai – paleisti politinius kalinius, tą pabrėžia ir Lietuvos užsienio reikalų ministras L. Linkevičius bei naujasis Lietuvos Respublikos ambasadorius Baltarusijoje E. Ignatavičius. Pastarasis, pavyzdžiui, yra pareiškęs: „Aukšto lygio politinio dialogo atnaujinimas su ES priklauso nuo Baltarusijos pusės veiksmų sprendžiant politinių kalinių paleidimo ir aktualius žmogaus teisių bei demokratijos klausimus. Tikimės, kad šis dialogas bus atnaujintas, dedame daug diplomatinių pastangų, kad tai pavyktų.“

Kita vertus, tiek Minske, tiek Vilniuje supranta, kad Lietuva neturi kokių nors išskirtinių priemonių paveikti A. Lukašenkai, kuris gali sau leisti nukreipti baltarusiškas prekes jeigu ne į rusiškus uostus, tai bent į Latviją. Lietuviškos pozicijos pažeidžiamumą, be viso kito, patvirtina nuolatiniai verslininkų raginimai valdžiai neaštrinti politinių santykių su Baltarusija ir Lietuvos priešinimasis ES ekonominėms sankcijoms šios šalies atžvilgiu. Žinoma, tai nereiškia, kad Vilnius turėtų pradėti garbinti A. Lukašenką, bet pasistengti (įtikinti Briuselį), kad į Rytų partnerystės vadovų susitikimą būtų pakviestas Baltarusijos premjeras, atitiktų Lietuvos interesus.

Straipsnio puslapiai:

- Vadim Volovoj

Geopolitika

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas