M. Dubauskas: apšaukus nestabiliu galima sugriauti stabiliausią banką (1)

(Puslapis 1 iš 2)


Karolio Kavolėlio (Fotodiena) nuotr.

Dailius Dargis / Balsas.lt

2012-06-19 17:25

Praėjusią savaitę Vilniuje susirinko skandalingai žlugusio „Snoro“ banko kreditoriai. „Balsas.lt savaitė“ pateikia interviu su žurnalistu Mantu Dubausku, parašiusiu knygą „Kaip pradanginti milijardą“, kurioje narpliojami didžiausio lietuviškos bankininkystės skandalo užkulisiai.

 Turėjo „Snoro“ obligacijų

– Savo knygą „Kaip pradanginti milijardą“ skiriate mamai, kuri anot jūsų, po ilgų įkalbinėjimų pasidavė paties pasiūlytai idėjai, kad namie laikyti santaupas nesaugu, ir nunešė jas į banką. Ar jūsų šeima taip pat prarado ilgai taupytus pinigus žlugusiame „Snoro“ banke? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė M. Dubausko.

– Taip, iš tiesų ne vienerius metus metus aiškinau mamai, kad namie laikyti pinigus nesaugu. Be to, bankai už indėlius ir palūkanas moka. O nuogąstavimus, kad bankas gali bankrutuoti, atremdavau argumentu, kad indėliai yra apdrausti, todėl net žlugus bankui santaupos nepražus.

Kalbėdamas apie tai neminėjau nei „Snoro“, nei kurio nors kito banko pavadinimo – turėjau galvoje bankus apskritai. Galiausiai, kai mama apsisprendė pasidėti indėlį, nesidomėjau, į kurį banką ji nuėjo. Jei būčiau žinojęs, kad nunešė į „Snorą“, būčiau paskambinęs jai praėjusių metų lapkričio 15 dieną, kai dienraštyje „Lietuvos rytas“ pasirodė straipsnis apie neva ruošiamą ataką prieš lietuviškus bankus.

Iki tol buvo tik abejonių dėl „Snoro“ ateities, tačiau po minėto straipsnio supratau, kad „Snoras“ turi didelių problemų. Tai buvo akivaizdu, nors „Snoro“ vardas straipsnyje nė nebuvo paminėtas.

Kur mama laikė pinigus, sužinojau tik kitą dieną, kai „Snoro“ veikla jau buvo sustabdyta. Džiaugiuosi, kad tai buvo paprastas apdraustas indėlis, o ne indėlio sertifikatas ar obligacijos. Pastaruosius du produktus pirkę žmonės prarado pinigus. Kadangi indėlis buvo apdraustas, finansinių nuostolių mama nepatyrė. Tiesa, šiek tiek būta nerimo.

Manęs nė kiek nestebina, kad tiek daug paprastų žmonių dėjo indėlius į „Snorą“. Jie juk rinkosi pagal siūlomas palūkanas, kurios neretai būdavo vienos didžiausių rinkoje. Kadangi „Snoras“ veikė legaliai, prižiūrėtojai nebuvo viešai išsakę priekaištų jam, žmonės be didelio nerimo patikėdavo savo santaupas.

Aš pats į „Snorą“ indėlio nebūčiau dėjęs. Tiesa, anksčiau esu turėjęs šio banko obligacijų. Tačiau tada žinojau, kuo rizikuoju, o pelningumas buvo toks, dėl kurio vertėjo rizikuoti. Jei tąkart būčiau praradęs pinigus, būčiau kaltinęs tik save.

Politikų vaidmuo

– Žiniasklaidoje būta įvairiausių istorijų apie banko valdytojus. Ar išties jie buvo glaudžiai susiję su organizuotų nusikaltėlių struktūromis ir slaptosiomis tarnybomis?

Straipsnio puslapiai:

- Dailius Dargis

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas