M. Michalauskas: Paryžiuje didkepsnių verslu nekvepia

(Puslapis 1 iš 3)


Asmeninio archyvo nuotr.

Marijus Širvinskas, specialiai Ekonomika.lt iš Paryžiaus / Ekonomika.lt

2011-01-10 16:55

Prancūzai galantiški su moterimis, bet ne su konkuruojančiais verslininkais. Dėl atšiaurios verslo aplinkos Prancūzijoje įmonę įsteigė tik grupelė Lietuvos investuotojų, o ir tie patys dažniausiai – smulkūs, tvirtina lietuvių verslininkams advokataujantis teisininkas Mažvydas Michalauskas, jau 17 metų gyvenantis Paryžiuje.

Prancūzai linkę piktnaudžiauti jiems daug teisių suteikiančiais darbo įstatymais, tačiau smulkiam verslui palanki teisinė aplinka galėtų padrąsinti daugiau lietuvių verslininkų čia paieškoti rinkų ir nišų, mano M. Michalauskas.

Kuo savita prancūzų verslo aplinka, palyginti su lietuviškąja?

Tave čia gerbs, jeigu parodysi dantis: apsidrausk, demonstruok raumenis – tik tada su tavimi skaitysis. Jeigu nepareikalausi pinigų pats, tave greitai pamirš.

Prancūzų rinka yra nuožmi ir nesvetinga, todėl užsieniečiams neretai prireikia teisinės pagalbos.

Atvykę verslininkai susiduria net su labai nedraugiškais konkurenciniais metodais. Štai Prancūzijoje dirba daug lietuvių vežėjų. Norėdami nuvaryti šiuos konkurentus į bankrotą, vietiniai, būna, sudegina dešimt brangių mašinų, vežamų sunkvežimiais.

Kitiems verslininkams reikia daug administracinių leidimų ir licencijų, todėl konkurentai nepraleis progos apskųsti Darbo ar Mokesčių inspekcijoms bei kitoms institucijoms. Pasitaiko, kad bankas, suteikdamas vienokį ar kitokį patarimą, pats ne viską žino, tuomet tikrinanti Mokesčių inspekcija randa pažeidimų.

Kaip manote, ar įstatymais ir reikalavimais prancūzai neapsunkina savo gyvenimo?

Biurokratija čia išties klampi, bet darai darai ir padarai, tiesiog reikia priprasti ir palaukti. Tačiau perteklinių reikalavimų ir formalumų Prancūzijoje tikrai mažiau nei Lietuvoje: čia daugeliu atvejų nereikia notaro patvirtinimo ar įgaliojimų. Sistema pagrįsta pasitikėjimu.

Ar iš tiesų prancūzą įdarbinęs darbdavys kasdien turi būti pasiruošęs streikui?

Vienas klientas latvis sako, kad prancūzas darbuotojas – vaikščiojanti problema. Prancūzai puikiai žino savo teises ir dėl jų kovoja, nors patys nebūtinai yra angelai. Dauguma dirba daug ir gerai, o streikuoja dažniausiai ne privačių, o valstybinių monopolinių kompanijų darbuotojai – geležinkelininkai ar elektrikai.

Prancūzas dažnai manys, kad darbdavys nori jį apgauti ir išnaudoti, todėl pats tampa nekonkurencingas, imasi piktnaudžiauti ir turimas teises iškreipia panaudodamas savo naudai. Darbdaviams tenka susidurti su tam tikru šantažu, o kuo žemesnis darbuotojo išsilavinimas – tuo garsiau jis rėkia.

Dabar darbo savaitė Prancūzijoje sudaro 35 valandas. Bet ir toliau žmonės čia nori kuo mažiau dirbti ir kuo daugiau atostogauti, dar gaudami konkurencingą algą. Neadekvatu, kai dauguma pasaulio žmonių dirba daugiau ir našiau.

Straipsnio puslapiai:

- Marijus Širvinskas, specialiai Ekonomika.lt iš Paryžiaus

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas