Maisto švaistymas pasaulyje: kaip su iššūkiu tvarkosi Lietuva?

(Puslapis 1 iš 3)


Fotodienos nuotr. Prekių vežimėlis

Viktorija Chockevičiūtė

2016-02-09 12:31

Prancūzija tapo pirmąja šalimi pasaulyje priėmusi įstatymą, jog didieji prekybininkai besibaigiantį galioti maistą atiduotų labdaringoms organizacijoms. Šį įstatymą siūloma išplėsti ir visoje Europos Sąjungoje, tačiau Lietuvoje veikiantys prekybos centrai įsitikinę, kad įstatymų nereikia, viskas turi būtų vykdoma pačių prekybininkų valia.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėjos pavaduotoja Loreta Mačytė pasakoja, kad tai yra iššūkis visoms pasaulio šalims, nes vieni žmonės badauja, o kiti gyvena pertekliuje ir dėl neišmanymo daug išmeta, tad pirmas žingsnis būtų ne įstatymų įvedimas, o švietėjiška veikla.

„Įstatymo įvedimas gali ir supriešinti (prekybininkus ir labdaros organizacijas – tv3.lt), nes bet koks griežtas pasakymas ar apribojimas sukelia pasipriešinimą, pirmiausia būtina šviesti tiek vartotojus, tiek gamintojus, tiek parduotuvių tinklus. Kadangi pastarieji yra arčiausiai vartotojų, jie turėtų rengdami akcijas apgalvoti, kad vartotojai per daug neprisipirktų. Vartotojų sąmoningumo ugdymu turi užsiimti ir valstybinės institucijos“, – mano L. Mačytė.

Prekybos tinklai: valstybės prievartos neturi būti

2015 metais atliktas Eurostato tyrimas parodė, kad daugiausia maisto išmeta ne prekybos centrai, o vartotojai, net 49 proc. Dėl šios priežasties L. Mačytė informuoja, kad prancūzų priimtas reikalavimas turi įtakos tik labai mažai daliai, tad tai nebus labai veiksminga priemonė.

Laikinai einanti „Maisto banko“ direktorės pareigas Kristina Tylaitė įsitikinus, kad per prievartą nieko negalima padaryti. O ir įstatymo vien neužtenka, nes paties „Maisto banko“ kaštai yra riboti.

„Prancūzija labai daug įdėjo, kad tie prekybos tinklai natūraliai būtų pradėję dirbti su viena ar kita paramos organizacija dar priešų įstatymą. Šiuo atžvilgiu mes jau ir bendradarbiaujame su 3 prekybos tinklais. Tad vien įstatymo čia neužtektų, nes turi būti apgalvotas maisto perdavimo mechanizmas. Jei atsivertų visos prekybininkų durys, aš nesu tikra kiek ta surinkimo sistema būtų pajėgi, nes tai sudėtingas ir brangus procesas. Būtų klaidinga galvoti, kad procesą stabdo prekybininkų nesąmoningumas, reikėtų apgalvoti sistemą, kuri leistų tinkamai ir saugiai įsisavinti tuos produktus. Jei apie tai nepagalvosime, tai maisto produktai bus iššvaistomi kitoje perdavimo dalyje“, – portalui tv3.lt pasakoja K. Tylaitė.

Pašnekovė pasakoja, kad prieš įvedant tokį įstatymą Lietuvoje, turėtų būti skiriama laiko pasiruošimui ir sprendimui, kaip finansuoti logistines operacijas. „Mūsų veiklą finansuoja patys žmonės savo aukomis. Didžiąją dalį tuo galima padengti, tačiau reikėtų planuoti kokiu būdu pritraukti daugiau lėšų, jog galėtume pasakyti, kad yra pakankamas finansavimas ir parama veiklos plėtimui“, – svarsto K. Tylaitė.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas