Maskvos įrankiai Lietuvoje atšimpa

(Puslapis 1 iš 3)


AFP/SCANPIX nuotr.

Vilius Petkauskas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2013-04-30 07:02

Lietuvos veiksmais kuriami precedentai beria druską ant „Gazpromo“ žaizdų.

Akylesni futbolo mylėtojai, stebėdami UEFA čempionų lygos rungtynes, negali nepastebėti ekrane nuolatos šmėžuojančio „Gazpromo“ vardo. Taip valstybinė Rusijos energetikos kompanija primena apie save visai Europai.

Pasirašydamas UEFA čempionų lygos rėmimo sutartį, „Gazpromo“ vadovas Aleksejus Milleris išdidžiai pareiškė, kad bendradarbiavimas su Europos futbolo komandomis padės didžiausiai pasaulio gamtinių dujų eksportuotojai pagerinti savo įvaizdį Senajame žemyne bei suformuoti naują prekės ženklo įvaizdį.

„Gazpromui“ išties reikia keisti įvaizdį. Europos Komisijos tyrimas dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, viešai išjuokiama kainų politika ir tik Rusijos standartais įmanomas neefektyvumas gamtinių dujų koncernui pasididžiavimo neteikia.

Interesų sklaidos įrankis

Daugiau nei prieš 15 metų tuometinis Rusijos saugumo tarnybos FSB vadovas Vladimiras Putinas gynėsi daktaro disertaciją, kuri vėliau tapo esminiu jo politikos įrankiu. Dabartinis Rusijos prezidentas įrodinėjo, kad didelės korporacijos, veikiančios strateginiuose sektoriuose, privalo ne tik siekti pelno, bet ir atstovauti valstybės interesams. Vladimirui Putinui tapus Rusijos prezidentu, šis konceptas, žinomas nacionalinio čempiono (ang. national champion) pavadinimu, buvo įgyvendintas „Gazpromo“ veikloje. Tokiu būdu gamtinių dujų koncernas įgavo priemonių veikti kaip užsienio politikos įrankis.

Dar daugiau, V. Putino propaguojamas nacionalinio čempiono konceptas leidžia atsirasti nuosavybės valdymo vertikalei. Tai reiškia, kad įmonė kontroliuoja perskirstymo grandinę: „Gazpromo“ atveju – nuo žaliavos išgavimo iki produkto pateikimo vartotojui.

Ne paslaptis, kad Maskvos kontroliuojamas koncernas savo įtaką naudoja ir už Rusijos ribų. Pavyzdžiui, išsiskyrus Maskvos ir Kijevo nuomonėms strateginiais klausimais, staiga prisimenama, kad Ukraina nevykdo įsipareigojimų „Gazpromui“.

„Veikiama pasitelkiant kainų politiką, kai artimos valstybės, kaip Baltarusija ar Armėnija, skatinamos palankiais įkainiais. Taip pat bandoma panaikinti tranzitinių valstybių įtaką, tiesiant apeinamuosius dujotiekius“, – „Gazpromo“ veiklą aiškina tarptautinių santykių ekspertas Laurynas Kasčiūnas.

Kainų politika – be logikos

Žurnalo „Forbes“ Rusijos ekonomikos analitikas Markas Adomanis pastebėjo, kad pažiūrėjus, kiek už „Gazprom“ dujas moka Europos šalys, susidaro įspūdis, kad įkainiai parenkami be jokios ekonominės logikos. Pavyzdžiui, Lenkija moka kone 40 proc. didesnę kainą, nei panašų rusiškų dujų kiekį suvartojanti Prancūzija. Lygiai tokia pati situacija su Olandija ir Bulgarija ar Jungtine Karalyste bei Čekiją. Pastebima tendencija, kad didžiausią kainą už dujas moka geografiškai arti Rusijos esančios, buvusio sovietinio bloko šalys.

Straipsnio puslapiai:

- Vilius Petkauskas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas