Migracijos kaleidoskopas: Lietuva ir pasaulis

(Puslapis 1 iš 5)


Balsas.lt nuotr.

Dainius Paukštė / Ekonomika.lt

2015-02-11 11:44

 Šventės išvakarėse norėtųsi kalbėti tik apie gerus dalykus. Tačiau tuomet tik apgaudinėtume save. O tai prie gero tikrai nieko neatvestų. Po emigracijos piko 2010 m., kuomet Lietuvą paliko apie 83 577 žmonės, 2013 ir 2014 m. emigracija iš Lietuvos beveik grįžo prie emigracijos vidurkių ir sudarė apie 38 000 žmonių kasmet. Tuo tarpu daugiamečiai emigracijos vidurkiai nuo 1990 metų sudaro maždaug po 37 000 emigrantų kasmet. Taigi, daugiamečio emigracijos vidurkio dar nepasiekėm. Tiesa, pastaraisiais metais fiksuojama tendencija, kuomet daugiau žmonių sugrįžta. Tik nežinia ar ilgam.

Tie, kurie išgyvena dėl Lietuvos ateities, vis garsiau konstatuoja: tampame neįgalia valstybe. Lyg ir turime formalius valstybės atributus: teritoriją, tautą, kariuomenę, politinę sistemą, valdžios struktūras ir kita, bet tikros valstybės nėra. Vis labiau pastebima, kad jai trūksta gyvybinės energijos ir dvasios - jėgas, kurias „išvėdino“ nevaldoma ir trečią dešimtmetį įsisenėjusi emigracija. Pasaulio istorija moko – energiją ir dvasią valstybei suteikia tik tauta ir piliečiai, jų negali duoti nei neutralūs gyventojai, nei vartotojai, nei imigrantai, nei vergai.

Nei valdžios vykdyta politika, nei verslas nesugebėjo globalaus pasaulio teikiamų galimybių panaudoti mūsų valstybės suklestėjimui. Blogiausia, kad politikai net nesugebėjo suformuluoti ir įtvirtinti mūsų emigrantams elementariausių išvykimo nuostatų: „išvykti tik laikinai, neišsivežti šeimų ir ypač vaikų, uždirbti ir siųsti perlaidas į Lietuvą savo šeimoms, nenutautėti ir sugrįžti į Lietuvą, čia kurti bei vystyti savo verslą ir šeimos gyvenimą“. Išvardinau būtinas išvykimo nuostatas emigrantams. Neabejotinai, savo įsipareigojimus emigrantų klausimais turėjo prisiimti ir valstybė. Tuomet tarp emigrantų ir valstybės atsirastų tarpusavio supratimas ir pasitikėjimas. Tokios nuostatos būtų priimtinos visiems emigrantams, jeigu rengiant jas būtų dalyvavusi visuomenė. O tam reikėjo dialogo su tauta. Deja, jau rašiau, kad savo neveiklumu mūsų politikai tapo panašūs į pietryčių Azijos folklore populiarias tris beždžiones, kurios savo poza sako: „nieko nematau, nieko negirdžiu, nieko nesakau“. Toks emigracijos ignoravimas greitai pagimdė ir pasekmes. Blogiausia, kad šį valstybei pavojingą žaidimą politikai žaidžia iki šiol. Nepuošia mūsų elito ir tai, kad visos iki šiol Lietuvoje kilusios ekonominės krizės buvo sprendžiamos visų, išskyrus politikus ir verslininkus, sąskaita. Juk kiekvienas matėme, kad tik šios dvi visuomenės grupės visuomet išeidavo iš tokių padėčių „sausos“ ir dar su pelnu.

Todėl telieka konstatuoti, kad dabartinė valstybė yra skirta gyventi tik politikams ir darbdaviams. Visi kiti yra šį elitą aptarnaujantis personalas. O čia jau reikia ir suvokti – jeigu patys valstybės neatsiimsim, tai niekas nieko ir nedarys, kad esama padėtis pasikeistų... Kad pasikeistų – reikia piliečių – ne butaforinių, ne menamų, „politikuojančių“ tik virtuvėse ir tik draugų tarpe, o fiziškai esančių čia, Lietuvoje, norinčių veikti ir žinančių kaip.

Straipsnio puslapiai:

- Dainius Paukštė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas