Miškai apie Černobylį tinkamai neyra

(Puslapis 1 iš 2)


AFP/SCANPIX nuotr.

technologijos.lt

2014-04-27 16:04

Praėjo beveik 30 metų nuo Černobylio elektrinės sprogimo, sukėlusio precedento neturinčią branduolinę katastrofą. Jos poveikis tebejaučiamas ir dabar. Nors plačioje zonoje apie epicentrą žmonės negyvena, augaluose ir gyvūnuose radiacijos poveikis jaučiamas ir dabar.

Aplink Černobylį gyvenančių paukščių smegenys ženkliai mažesnės už gyvenančių radiacija neužkrėstose teritorijose; medžiai čia auga lėčiau; čia gyvena mažiau vorų ir vabzdžių, tarp kurių bitės, drugiai ir žiogai. Be to, medžiojamuose žvėryse, tokiuose, kaip šernai, sugauti už draudžiamos zonos ribų – kai kurie nuklydę net iki Vokietijos – tebėra aukštas ir pavojingas radiacijos lygis.

Tačiau aplinkoje vyksta netgi dar fundamentalesni pokyčiai. Pasak neseniai Oecologia žurnale paskelbto tyrimo, skaidytojai – irimo procesą vykdantys organizmai, tokie kaip mikrobai grybai ir kai kurios vabzdžių rūšys – irgi nukentėjo nuo užteršimo. Šie sutvėrimai vykdo vieną iš kertinių bet kurios ekosistemos funkcijų: perdirba organines medžiagas į dirvą. Tyrimo autorių nuomone, tokio pamatinio proceso problemos gali, gali neigiamai paveikti visą ekosistemą.

Komanda nusprendė ištirti šį klausimą iš dalies dėl neįprastų pastebėjimų. „Vykdėme tyrimus Černobylyje nuo 1991 ir pastebėjome, kaip, bėgant laikui, kaupiasi atliekos,” rašo jis. Be to, medžiai liūdnai pagarsėjusiame Raudonajame Miške – zonoje, kur visos pušys netrukus po incidento paraudonavo ir žuvo – neatrodė yrantys netgi po 15 ar 20 metų nuo avarijos.

„Be kelių skruzdėlių, žuvusių medžių kamienai buvo nesuirę,” prisimena Timothy'is Mousseau, Pietų Karolinos universiteto Kolumbijoje biologas ir tyrimo autorius. „Tai buvo netikėta, nes miškuose ten, kur gyvenu, po dešimtmečio iš ant žemės nugriuvusio medžio telieka pjuvenos.”

Norėdamas sužinoti, ar nukritusių lapų pagausėjimas miško paklotėje ir šios užkonservuotos pušys rodo kažką daugiau, Mousseau su kolegomis nusprendė atlikti kai kuriuos lauko bandymus. Išmatavę nukritusių lapų sluoksnį skirtingose draudžiamos zonos vietose, jie išsiaiškino, kad nukritusių lapų sluoksnis 2-3 kartus storesnis „karščiausiose“ Černobylio vietose, kur radiacinis apnuodijimas buvo stipriausias. Tačiau to nepakako įrodyti, kad skirtumą lemia radiacija.

Norėdami patikrinti savo nuojautą, jie padarė apie 600 mažų tinklinių maišelių ir kiekvieną jų prikišo keturių rūšių medžių lapais ir spygliais: ąžuolų, klevų, beržų ir pušų. Jie pasistengė, kad maišuose iš pradžių nebūtų vabzdžių, ir tada pusę jų aprišo moteriškomis pėdkelnėmis, kad iš išorės nepatektų vabzdžiai, o kitą pusę maišelių paliko tik su tinkleliu.

Tada jie išdėliojo krepšelius visoje zonoje su skirtingu radiacinio užterštumo lygiu (taip pat ir vietose, kur užterštumo nebuvo visai). Tada maišelius paliko ramybėje beveik metams – paprastai tiek laiko pakanka mikrobams, grybams ir vabzdžiams perdirbti negyvą organinę medžiagą. Pėdkelnėmis uždegti maišeliai turėjo padėti įvertinti, kas labiausiai prisideda prie lapų skaidymo – vabzdžiai ar mikrobai.

Straipsnio puslapiai:

technologijos.lt

Close

Į Lietuvą suplūs technologijų lyderiai: atsiskleidė ir lietuvių žinios

 Naujausias tyrimas parodė, kad lietuviai yra girdėję apie „blockchain“ ir kriptovaliutų technologijas, tačiau vis dar jomis nepasinaudoja. Ekspertai teigia, kad šiomis temomis trūksta diskusijų. Tad jau ketvirtus metus ...

Telefonų istorija: 7 telefonai, kurie paliko didžiausią pėdsaką

1983 m. metais pasirodė pirmas mobilusis telefonas. Šiandien, praėjus 35-iems metams po jo atsiradimo, šis įrenginys gerokai pasikeitė. Dabar jį vadiname išmaniuoju telefonu, kartais jis vargiai telpa mūsų kelnių ...

Į Lietuvos kelius grįžta „Google Street View“ automobiliai

 Šią vasarą Lietuvos keliuose vėl pasirodys „Google Street View“ automobiliai. Jų tikslas – atnaujinti šalies duomenis platformoje „Google Maps“. Šįkart bus koncentruojamasi į tarpmiestinių ...

Žingsniu arčiau Nobelio: profesorius V. Šikšnys įvertintas elitine 1 mln. dolerių vertės Kavli premija

Vilniaus universiteto (VU) profesorius Virginijus Šikšnys už CRISPR-Cas9, arba vadinamųjų „genų žirklių“, atradimą apdovanotas kas dvejus metus teikiama elitine Kavli premija, kurios vertė siekia 1 milijoną JAV ...

Atšilus orams: 3 patarimai, kaip apsaugoti telefoną

Meteorologai džiugina itin vasariško savaitgalio prognozėmis, todėl daugelis mintyse jau planuoja išvykas į gamtą. Šiluma, vandens telkiniai, smėlis – neatsiejami tokio laisvalaikio atributai, bet taip pat ir grėsmės ...

Atraskite Lietuvą: 5 išmanūs būdai padės suplanuoti tobulą kelionę

Pastaraisiais metais Lietuvą vis dažniau atranda ne vien svečiai iš užsienio, bet ir patys lietuviai. Ir tai tikrai nestebina: šalies miestai nuolat atsinaujina bei pasiūlo įdomių atrakcijų, šalia miškų bei ežerų dygsta ...

5 geriausi telefonai, kuriuos galite įsigyti tiesiog dabar

Atėjus laikui įsigyti naują išmanųjį, tenka spręsti nemažai klausimų: kurio gamintojo, kurios serijos bei modelio, dydžio ir net spalvos įrenginį rinktis, o gal, apskritai, dar palaukti geresnio? Jei laukti nesinori, „Tele2“ ...

Išmanus kelionių planavimas: 4 programėlės, padėsiančios sutaupyti

Atėjus šiltajam sezonui, daugelis mintyse vis dažniau kuria būsimų atostogų planus. Tačiau planuoti kryptis ir įspūdžius yra daug smagiau nei išlaidas, todėl technologijų lyderė „Tele2“ siūlo į pagalbą pasitelkti ...

Atlikite testą: ar žinote, koks turi būti slaptažodis?

Jei manėte, kad jūsų „Slaptazodis123“ yra saugus, turime jus nuliūdinti: taip nėra. Programišiai nuolat naudoja šimtų milijonų vartotojų prisijungimo duomenis tobulinant slaptažodžių spėjimo technikas, kuriant programinę ...

Trys fotografavimo telefonu klaidos, skiriančios mėgėją nuo profesionalo

Kiekviena įamžinta akimirka, jei ji pateikta tinkamai, gali būti išskirtinė. Deja, kartais plika akimi matomas vaizdas stipriai pranoksta tą, kurį išvystame telefono ekrane. Nuotraukos būna „išsiliejusios“, spalvų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas