Mokesčių didinimas: ar 888 eurus į rankas uždirbantis lietuvis – jau turtuolis? (5)

(Puslapis 2 iš 3)

Vytautas Urbonas / tv3.lt

2015-10-22 17:49

Algirdas Sysas: Mintis atsirado dar 1996 metais

Pataisų iniciatorius A. Sysas pasakoja, kad mintis apie progresinius mokesčius jam atsirado dar 1996 metai, kaip buvo pirmą kartą išrinktas į Seimą. „Elementariai visose padoriose valstybėse yra mokesčiai, kuriose turtingi žmonės arba turintys daugiau pajamų ar turto moka daugiau mokesčių į bendrą katilą“, - teigė Seimo narys.

Anot A. Syso, Lietuvoje dažnai maišomas progresyvumas su progresiniais mokesčiais. Pas mus yra progresyvumas, nes yra neapmokestinamas minimumas, tačiau progresinių mokesčių nėra. Iš 29 Europos sąjungos šalių tik 6-iose nėra progresinių mokesčių, o nėra būtent tose, kurios buvo socialistinės. Liko dabar Baltijos šalys, Čekija, Bulgarija, Rumunija.

„Lietuvoje gyventojų pajamų mokestis dar 2000 metais buvo 33 proc., o dabar yra 15 proc., taip kad aukštesni mokesčiai buvo. O tokie skaičiai paimti atsižvelgiant į kitų valstybių praktiką ir pajamas, kurias gauna mūsų žmonės. Šiai dienai beveik 90 proc. piliečių gauna iki tos sumos, nuo kurios būtų skaičiuojamas didesnis pajamų mokestis“, - įrodinėjo Socialdemokratas.

Tai tik pablogins žmonių finansinę situaciją

„Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis į visus šiuos projekto iniciatoriaus argumentus turi įrodymus, kodėl tai padarytų žalą valstybei ir žmonėms.

Ekonomisto teigimu, A. Sysas tiesiog įvardino problemą, kad Lietuvoje oficialus darbo užmokestis yra labai mažas. Tačiau, būtent, tokia mokesčių sistema nepadėtų pakelti vidutinio darbo užmokesčio ir bent kiek priartėti prie ES vidurkio. Tuo tarpu atlyginimo didėjimas reikštų, kad vis didesnė dirbančiųjų dalis turėtų mokėti nebe 15 proc., o 25 ar 40 procentų nuo dalies gaunamų pajamų.

„Manau šio įstatymo viena iš didžiausių problemų yra tai, kad būtų slopinamas daro užmokesčio augimas. Ir teisintis tuo, kad dabar 90 proc. gyventojų neuždirba 14 tūkst. eurų per metus nereikėtų, o reikėtų ieškoti, kaip pakelti vidutinį darbo užmokestį ir siekti, kad 90 proc. žmonių uždirbtų daugiau“, - aiškino ekonomistas.

N. Mačiulis taip pat priduria, kad Seimo narys klaidina žmones, nes gyventojų pajamų mokestis buvo išskaidytas į socialinio draudimo ir sveikatos draudimo mokesčius.

Ekonomistas socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pateikė keturias priežastis, kodėl GPM įstatymo pataisos turi mitriai lėkti į šiukšlių dėžę:

„1) Nesiūloma mažinti mokesčio tarifo mažiausias pajamas gaunantiems asmenims. Tai, kad iš kažkieno bus paimta daugiau yra virtualus sviestas, kuris daugelio neturtingųjų nepasotins.

Straipsnio puslapiai:

- Vytautas Urbonas

Close

Socdarbiečių fiasko: opozicija užkirto kelią atsiriekti dalį biudžeto

Lietuvos socialdemokratų darbo partija nepasiekė savo – skubos tvarka bandant pritarti naujai partijų finansavimo tvarkai, opozicija balsavime nedalyvavo, todėl neužteko parlamentarų balsų. Tokį pat scenarijų opozicija pritaikė ir dėl ...

Silpnos mokyklos įžiebė ginčą: ministerija joms pumpuos pinigus, bet Seimas nori pokyčių

Lietuvos moksleivių pasiekimams nežibant, o vyresnių klasių moksleivių pasiekimams keliant nerimą, Švietimo ir mokslo ministerija silpnąsias šalies mokyklas skatins pinigais, skirdama joms vadinamuosius kokybės krepšelius. ...

Patvirtinta pensijų reforma: kaupimas keisis

Seime kelią prasiskynė tiek mokesčių, tiek pensijų reforma. Priėmus Pensijų kaupimo įstatymą, visi gyventojai automatiškai bus įtraukiami į pensijų kaupimą, su galimybe atsisakyti. Žmogus turės 3 proc. nuo savo atlyginimo atsidėti ateičiai ...

Seimas apsisprendė: keisis gyventojų mokami mokesčiai

Seime skubos tvarka priimta mokesčių reforma, kuri, prezidentei patvirtinus, įsigaliotų jau nuo 2019 metų sausio 1 dienos. Pokyčiai palies kiekvieną šalies darbuotoją. Seimo rytiniame posėdyje nuspręsta sujungti darbuotojo ir darbdavio ...

Seimas narsto pensijų reformą: linkstama link automatinio įtraukimo

Seime antradienį pradėta svarstyti Vyriausybės inicijuota pensijų kaupimo sistemos reforma. Po diskusijų parlamentarai pritarė automatiniam įtraukimui į II pensijų pakopą. Reformai pritarta komitetuose – praėjusią savaitę jai pritarė Seimo ...

Mokesčių reformos buldozeris važiuoja: pritarta nepaisant milijardinių praradimų biudžete

 Seimas antradienį po svarstymo pritarė parlamente suderintai kompromisinei trejų metų trukmės mokesčių sistemos reformai. Tiesa, svarstymo metu netrūko aštrių pasisakymų apie tai, kas laukia Lietuvos, priėmus tokius brangiai biudžetui ...

Nekilnojamojo turto mokestis stringa: kodėl gyvenantis Akmenėje turėtų mokėti, o Vilniuje – ne?

Vyriausybė siekia papildomai apmokestinti antrą ir tolimesnį būstą, tačiau konservatoriai pasigenda socialinio teisingumo, mat regionuose žmonės gali likti daug labiau nuskriausti. Vyriausybės pasiūlymą 0,3 proc. tarifu apmokestinti antrąjį, ...

Su rūkymu parlamentarai pasiryžę kovoti kainomis

Siūlymas branginti rūkymą sulaukia vis daugiau parlamentarų palaikymo ir gana lengvai kelią skinasi link galutinio svarstymo Seime. Finansų ministras Vilius Šapoka pristatė, kad siūloma nustatyti trejų metų akcizų didinimo planą tabako ...

Pažėrė kritikos mokesčių ir pensijų reformoms: nelygybė nemažės, iš kur bus finansų – nežinia

Ne visi į Seimą pakviesti specialistai pakalbėti apie mokesčių reformą suskubo liaupsinti Vyriausybės paruoštas reformas. Pabrėžta, kad kentės socialinė sritis – ateityje gali būti keblu finansuoti pensijas bei išmokas. O taip ...

9-oji D. Grybauskaitės metinė kalba išdavė: baigėsi galvų kapojimas

Jei politikai prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime pasigenda griežtumo, tai politologai – kritikos sau ir Vyriausybei. Metinė šalies vadovės kalba išsiskyrė alegorijų gausa, neatidus klausytojas galėjo ir ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas