Mokslo ir meno finansavimas priklausys ir nuo pasiektų rezultatų

(Puslapis 1 iš 2)


Tomo Lukšio (Fotodiena) nuotr.

Elta

2011-02-11 09:59

Mokslo ir meninės institucijos veiklų finansavimas susidės iš dviejų dalių - viena jų bus stabili, o kita priklausys nuo pasiektų rezultatų.

Šiuo metu mokslo ir meno veikla finansuojama iš įvairių šaltinių: bazinio finansavimo lėšų mokslo ir meno veiklai finansuoti, Lietuvos mokslo tarybos vykdomų konkursinių programų, tarptautinių projektų lėšų. Siekdama aiškiai apibrėžti, kokioms mokslinių tyrimų ir meno veikloms skiriamas bazinis finansavimas, Švietimo ir mokslo ministerija nustatė, kad pusė institucijai skirtų lėšų sudarys nekintančią dalį, kuri atiteks ilgalaikėms programoms įgyvendinti. Kita dalis priklausys nuo institucijos veiklos rezultatų ir bus skiriama jos iškeltiems mokslinių tyrimų ar meno veiklos prioritetams įgyvendinti.

Mokslininko ar menininko tyrėjo darbo etatas bus apskaitomas, pasitelkus vadinamąjį norminio etato matą. Norminiai etatai yra lėšų apskaitos vienetai, tiesiogiai nesusiję su pareiginiais etatais. Norminis etatas atitinka vidutinį Lietuvos mokslininko atlyginimo dydį. Institucija, kurioje dirba vien aukščiausios kategorijos mokslininkai, gali patvirtinti mažiau pareiginių etatų nei norminių.

Norminių etatų skaičius konkrečiai institucijai apskaičiuotas fiksuojant esamą finansavimo padėtį - pagal lėšas, kurias kiekviena institucija 2011 metais gavo mokslui ar menui.

"Mokslo institutai, universitetai, akademijos ir toliau pačios formuoja mokslo darbuotojų etatus pagal turimą finansavimą. Norminis etatas yra lėšų apskaitos, o ne pareiginis vienetas. Jei ilgalaikei programai vykdyti priskirta, tarkime, dešimt norminių etatų, prie jos gali dirbti labai įvairus skaičius žmonių, pavyzdžiui, net dvidešimt. Viskas priklausys nuo paties mokslinių tyrimų instituto ar universiteto darbo organizavimo", - Švietimo ir mokslo ministerijos pranešime spaudai cituojama viceministrė Nerija Putinaitė.

Pasak viceministrės, kai kurie institutai jau šiandien yra įsivedę apskaitos sistemą, pagal kurią kiekvienas darbuotojas žino, kokie darbai sudaro jo veiklos visumą, už kurią jis gauna atlyginimą.

Prieš mokslinės veiklos finansavimo pertvarką lėšos moksliniams tyrimams, meninei veiklai buvo perskirstomos kasmet - proporcingai praėjusių metų finansavimui ir atsižvelgiant į institucijos veiklos rezultatus. Naujoje tvarkoje numatyta, kad lėšos bus perskirstomos kas treji metai, atsižvelgiant į šio laikotarpio institucijos mokslo ir meno veiklos rezultatus bei vykdomų ilgalaikių programų įgyvendinimą.

Viceministrės N. Putinaitės teigimu, tokie pasikeitimai suteikia institucijoms galimybę geriau planuoti darbus, kelti kelerių metų įdirbio reikalaujančius mokslinių tyrimų ir meno veiklos tikslus.

Kitas mokslo ir meno veiklos vertinimas bei institucijoms skirtų lėšų perskirstymas numatomas 2012 metų pabaigoje. Šiuo metu valstybiniai mokslinių tyrimų institutai rengia ilgalaikių mokslinių tyrimų programų projektus, kuriuos vertins ekspertai ir tvirtins švietimo ir mokslo ministras. Universitetų ilgalaikes programas tvirtins senatai.

Straipsnio puslapiai:

Elta

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas