Muitų sąjunga pradeda ir laimi? (1)

(Puslapis 1 iš 2)


Eltos nuotr.

Vadim Volovoj / Geopolitika

2012-10-11 12:58

Muitų sąjunga (MS) jau yra gana plačiai žinomas geoekonominis (geopolitinis) valstybių junginys posovietinėje erdvėje. Paprastai jis suvokiamas kaip Rusijos projektas, kurio tikslas – pagrindinių buvusių SSRS respublikų reintegracija su Maskva priešakyje. Šiame kontekste didžiausią dėmesį analitikai dažniausiai skiria Ukrainai, kuri vis dar svarsto prisijungimo prie Muitų sąjungos galimybę, negalėdama pasirinkti tarp Rusijos ir Europos. Tačiau pastaruoju metu MS tema įgavo naują netikėtą atspalvį, apie kurį palyginti mažai kalbama viešojoje erdvėje.

Duodamas interviu televizijos kanalui „Russia Today“ prieš Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo organizacijos (APEC) suvažiavimą Vladivostoke, Rusijos prezidentas V. Putinas (kartu su Kazachstano vadovu N. Nazarbajevu, vienu iš pagrindinių MS entuziastų) pasakė: „Mes kartu su Baltarusija ir Kazachstanu sukūrėme posovietinėje erdvėje Muitų sąjungą ir Vieningąją ekonominę erdvę ir mums labai svarbus yra dialogas, kad mūsų partneriai suprastų, kad mes galėtume jiems paaiškinti, galėtume parodyti tokio susivienijimo posovietinėje erdvėje, kuris padėtų mums bendradarbiauti, pranašumus. Juolab kad šie susivienijimai, apie kuriuos aš pasakiau, sukurti PPO principų pagrindu.“

Atrodo, partneriai susidomėjo, ir tai ne vien buvusios SSRS respublikos (Kirgizija ir Tadžikistanas), kaip galima būtų pagalvoti. Pasirašyti laisvosios prekybos sutartį su Muitų sąjunga kaip organizacija jau oficialiai siekia tokios valstybės kaip Naujoji Zelandija ir Vietnamas.

Žinomas RTR televizijos (vienas iš pagrindinių – federalinių – Rusijos kanalų) žurnalistas S. Briliovas specialiai nuvyko į šias šalis ir kalbėjosi su jų lyderiais (interviu galima pažiūrėti čia).

Naujosios Zelandijos ministras pirmininkas Johnas Key‘us per pokalbį pasakė: „Mūsų santykiai yra ne tokie gilūs, kokie jie galėtų būti. Bet mes turime didelį potencialą. Jūs turite didelę valstybę ir didelę ekonomiką. Laikui bėgant, bendradarbiavimo su Rusija perspektyvos tampa vis patrauklesnės. Ypač didelės perspektyvos atsiveria dabar, kai mes ruošiame pasirašymui laisvosios prekybos sutartį. Tai ir mums galimybė įeiti į jūsų rinką, ir Rusijos kompanijoms galimybė išnaudoti Naująją Zelandiją, juk per mus jos gali gauti kitokį išėjimą į Azijos rinką per laisvosios prekybos mechanizmą, kurį mes turime, pavyzdžiui, su Kinija. Aš tikiuosi, kad kalbama ne apie jeigu, o apie kada.“

Kaip pabrėžė Naujosios Zelandijos ekonomistas Johnas Rose‘as: „Naujoji Zelandija tikisi gauti visus pirmenybės pranašumus ir sustiprinti savo pagrindinės produkcijos [pirmiausia maisto – V. V.] eksporto pozicijas Muitų sąjungos šalyse.“ Ekspertas taip pat pridūrė, kad jo šalis nori geresnės rusiškos naftos kainos, už tai Rusija gaus pigesnius kokybiškus maisto produktus: avieną, vaisius, vyną, alų, sviestą „Anchor“.

Savo ruožtu Vietnamo prezidentas Truong Tan Sangas S. Briliovui pareiškė: „Vietnamo ir Rusijos Federacijos vadovai jau susitarė, kad greitai Vietnamas ir Muitų sąjunga pasirašys laisvosios prekybos sutartį. Mūsų ekonomikos papildo viena kitą, o ne konkuruoja. Vietnamas turi pranašumą lengvosios pramonės srityje ir agrariniame sektoriuje, o jūs – sunkiojoje ir aukštųjų technologijų pramonėje. Aš labai tikiuosi, kad artimiausiu metu mūsų šalių vadovai praneš apie derybų dėl laisvosios prekybos sutarties pradžią ir kad mes greitai ją pasirašysime. Be to, reikia turėti omenyje, kad Rusija, Baltarusija ir Kazachstanas pateks ne tik į Vietnamo, bet ir į visą ASEAN (Association of South-East Asian Nations) rinką. Tai 600 mln. žmonių ir daugiau nei 2 trln. dolerių BVP. Ypač mus domina Rusijos Federacijos Tolimieji Rytai. Aš manau, kad vėliau jūs galėtumėte pasirašyti laisvosios prekybos sutartį su visa ASEAN. Manau, kad artimiausia Muitų sąjungos santykių su Vietnamu ir ASEAN ateitis yra labai šviesi.“

Pagaliau, Muitų sąjunga planuoja pasirašyti laisvosios prekybos sutartį ir su Europos laisvosios prekybos asociacijos EFTA (European Free Trade Association) valstybėmis – Islandija, Lichtenšteinu, Norvegija ir Šveicarija.

Kaip visa tai vertinti? Žiūrint ekonomiškai, laisvosios prekybos sutartys su šiomis šalimis turėtų tapti MS nariams rimtu iššūkiu – ypač Baltarusijai ir Kazachstanui. Kaip žinia, globalizacija ir laisvoji prekyba yra naudingesnė turtingesniems ir labiau pasiruošusiems konkurencijai. Jeigu būtų kitaip, ta pati Naujoji Zelandija daug atsargiau vertintų bendradarbiavimo su MS perspektyvas.

Straipsnio puslapiai:

- Vadim Volovoj

Geopolitika

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas