N. Cooperis: tai pasaka!

(Puslapis 1 iš 3)


Eltos nuotr.

Evelina Povilaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-06-19 07:00

Banko „Snoras“ bankroto administratorius Neilas Cooperis, sutikęs duoti interviu savaitraščiui „Ekonomika.lt“, rėžia tiesiai: „Taip, kaip šiame banke buvo leidžiami pinigai... Negaliu patikėti! Tai pasaka!“

Žiniasklaida gana plačiai aprašė praėjusį antradienį vykusį „Snoro“ kreditorių susirinkimą. Kaip jį vertinate pats?

Iš tiesų jis pateisino mano lūkesčius. Tačiau kai kurie žmonės į kreditorių susirinkimą atėjo tik kelti sumaišties. Tai mane šokiravo. Net jeigu būčiau dalijęs pinigus, šie žmonės tikriausiai vis tiek būtų bandę triukšmauti. Manau, tie, kurie atėjo į susirinkimą ir išbuvo jame iki pabaigos, buvo pakankamai patenkinti.

Žmonės buvo nustebę dėl balsavimo, vykusio prieš kreditorių susirinkimą. Ar tai reiškia, kad susirinkimas buvo tik formalumas?

Mes skelbėme apie išankstinį balsavimą. Jei šie žmonės nebūtų apie tai žinoję, jų būtų susirinkę daug daugiau. Tikrai nenorėjau, kad žmonės turėtų nerealių lūkesčių, pavyzdžiui, kad atvyktų vyresnio amžiaus pora iš Šiaurės Lietuvos ir tikėtųsi per susirinkimą atgauti pinigus.

Čia yra ir žiniasklaidos neatsakingumo padarinys. Arba buvo čia vienas toks, kurio nenoriu įvardyti, kuris sakė kreditoriams, kad jei jie jį parems, jis grąžins 60 proc. jų pretenzijų. Tai galėtų atsitikti tik tuo atveju, jei valstybė nuspręstų perleisti savo pretenziją iš Indėlių ir investicijų draudimo. Tačiau neatrodo, kad taip galėtų atsitikti. Tai būtų didžiausias dosnumo pavyzdys, su kuriuo man tektų susidurti.

Nemažai diskusijų būta ir dėl vieno kreditorių komiteto nario: lengvatinėje mokesčių zonoje registruotos kompanijos „Holton Investments“. Kas jie tokie?

Nežinau, kodėl žmonėms kyla įtarimų dėl šios konkrečios kompanijos. Turto turime 40 jurisdikcijų, kreditorių – iš 53. Maždaug 51 proc. kreditorių registruoti lengvatinėse mokesčių zonose. Tačiau tai buvo Indėlių ir investicijų draudimo sprendimas, kurio neturėčiau kvestionuoti. Kaip suprantu, jie siekė, kad komitete būtų skirtingų kreditorių atstovai. „Holten Investments“ yra didžiausias tarptautinis kreditorius. Nesu tikras dėl kompanijos schemos, nei kodėl jie nusprendė kredituoti „Snorą“. Buvau susitikęs su kompanijos savininku Londone – jis iš Rusijos, tačiau puikiai kalba angliškai. Ne, tai ne Olegas Deripaska.

Šiandien dažnai tenka susidurti su kompanijomis, registruotomis lengvatinėse mokesčių zonose. Viskas priklauso nuo to, kokios tai kompanijos. Ne visos jos ten registruojamos blogais ketinimais.

Kaip sekasi pardavinėti „Snoro“ turtą? Investuotojai mano, kad banko valdytų bendrovių vertė krinta?

Turėjome 19 interesantų vien „Finastą“ įsigyjant. Taigi viskas įvyko gana greitai: dabar derybose dėl „Finastos“, „Snoro lizingo“ dalyvauja 4–5 kompanijos, kurios pateikė geriausius pasiūlymus. Kai kurie yra iš Lietuvos, bet yra ir estų, belgų, skandinavų. Visų pardavimo stadijos yra skirtingos, tačiau galiu patvirtinti vieną lietuviams svarbų dalyką: derybose nėra nė vienos rusų bendrovės. Paprasčiausiai rusų kompanijos nebuvo pasirengusios mokėti tinkamos kainos. Tačiau, pavyzdžiui, už banką „Finasta“ siūloma kaina atitinka jo turto vertę. Tai nėra dosnus pasiūlymas, bet geras. „Snoro lizingo“ atveju, jei priimtume pasiūlymą, atgautume investuotus į bendrovę pinigus.

Straipsnio puslapiai:

- Evelina Povilaitytė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas