N. Mačiulis: automobilio mokestis pakeltų lietuvių atlyginimus

(Puslapis 1 iš 2)


Fotolia.com nuotr. Pinigai

Monika Kasnikovskytė

2017-08-11 17:49

Vos tik valdžia pristato mokesčių reformas, pasipila kalbos ir apie nekilnojamo turto bei automobilių mokesčius. Štai Seimo pirmininkas V. Pranckietis žiniasklaidai sakė, jog pritartų naujiems turto mokesčiams. Tačiau valdantieji delsia imtis radikalių žingsnių mokesčių sistemoje, nes tai būtų pernelyg nepopuliarus sprendimas.

 

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas neslepia, kad nei nekilnojamo turto, nei automobilio mokesčių valdančiųjų planuose kol kas nėra. Priežastis paprasta – tokie mokesčiai kaip mat numuštų siūlytojų reitingus. Be to, anot Seimo nario, lietuvių pajamos per mažos, kad valdžia reikalautų mokėti dar daugiau.

„Kitose šalyse, bent jau didžiojoje dalyje Vakarų Europos, yra senos tradicijos tų mokesčių įvedimo, jie seniai įvesti ir yra gyventojai pripratę prie to. Kita vertu jų pajamos arba santaupos yra reikšmingai didesnės ir nesukelia didelių sunkumų mokėti tuos mokesčius. Pas mus, kadangi jie neįvesti, tai būtų tam tikras šokas, kadangi pajamų lygis pakankamai žemas, mokesčiai sukeltų nepatogumų. Taip pat esant gana mažam gyventojų pasitikėjimui šalies institucijomis, suprantama, būtų nepalankiai priimta“, - tv3.lt sakė S. Jakeliūnas.

Papildomi mokesčiai – papildomos pajamos ne tik valdžiai

Tačiau „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tai laiko prastu argumentu ir siūlo į papildomus mokesčius žiūrėti kaip į galimybę sumažinti žmonių mokestinę naštą.

„Reikia suprasti, koks būtų tų mokesčių tikslas. Vienas tikslas gali būti, pavyzdžiui, turto mokesčių pagalba sumažinti pajamų apmokestinimą. Tai būtų biudžeto pajamoms neutralus mokestis, nebūtų tikslas padidinti biudžeto pajamas, bet tikslas – perkelti mokestinę naštą nuo pajamų turtui. Manau, kad tai būtų visai įdomus ir naudingas žingsnis. Ypač, jei pajamų apmokestinimo našta mažėtų vidutines ir mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams“, - tv3.lt kalbėjo N. Mačiulis.

Tiesa, pats N. Mačiulis skeptiškai vertina nekilnojamo turto mokestį, nes, anot jo, būstas nėra prabangos prekė. Tačiau automobilio mokestis, kaip sako ekonomistas, ne tik padėtų pritraukti reikšmingas sumas į valstybės biudžetą, bet ir teigiamai atsilieptų gamtai.

„Kitų valstybių patirtis rodo – mokestį galime taip sukonstruoti, kad jis būtų ne tik efektyvus, bet ir socialiai atsakingas. Tai yra, daugiausiai sumokės turintys prabangius, galingus, aplinką teršiančius automobilius. O daug vaikų turinčios šeimoms galima suteikti ir neapmokestinamą automobilį. Net apmokestinant 100 eurų per metus, būtų galima surinkti daugiau nei 100 mln. Eurų į biudžetą. O tai leistų reikšmingai mažinti pajamų apmokestinimą gyventojui. Tai gamtai draugiškas mokestis, skatinantis turėti mažiau automobilių, dažniau naudotis viešuoju transportu“, - argumentus dėstė ekonomistas.

Straipsnio puslapiai:

- Monika Kasnikovskytė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas