N. Treigys: nepasiduokime informacijai


Ruslano Kondratjevo nuotr.

Nauris Treigys / Ekonomika.lt

2011-05-11 16:16

Bene svarbiausias praėjusios savaitės įvykis buvo Osamos bin Ladeno žuvimo paskelbimas. Pasaulio reakcija įvairi, o Vakarų investuotojai žinią įvertino teigiamai. Buvo iškeltos ne tik vėliavos, bet ir akcijų kainų kursai.

Rinkos greitai atvėso, nes prasidėjo įvairios spekuliacijos dėl skuboto jo palaidojimo, žuvimo aplinkybių. Kilo klausimas: kas dabar?

Kapitalo rinkose atsakymai virto veiksmais. Naftos ir aukso kainos pradėjo kristi. Itin smarkiai – sidabro kaina. Čia, atrodo, tereikėjo kiek stipresnio impulso sidabro kainos burbului sumažinti.

Akivaizdu viena, finansų rinkos visą laiką buvo teroro aktų grėsmės įtampoje. Dėl O. bin Ladeno mirties ši įtampa gerokai sumažėjo. Tačiau teroro grėsmės nepanaikino. Po pirminės euforijos pasigirdo balsų, kad grėsmė kaip tik išaugo dar labiau.

Vėl galima kelti įvairias sąmokslo teorijas, kad egzistuoja suinteresuotos grupės, jos darė įtaką ilgam pasaulio teroristo „gaudymui“ ir nusprendė, kada metas jį „pagauti“. Juk ne paslaptis, kad daug JAV bendrovių dirba JAV karo pramonei. Tai dideli pinigai ir įtaka politikų priimamiems sprendimams.

Bet palikime šias spekuliacijas. Mes pasaulio nepakeisime. Mums, individualiems investuotojams, svarbu išsaugoti savo investicijas nepriklausomai nuo padėties rinkose ir politinėse arenose.

Tai sunkus uždavinys. Ir sunkiausia nepasiduoti begalinio informacijos srauto įtakai. Jei esate ne aktyvus spekuliantas (daytraderis), o ilgalaikis investuotojas, galbūt geriausia naujienas skaityti kas savaitę ir ne prekybos sesijos metu.

Ramioje aplinkoje žiūrint retrospektyviai dauguma naujienų nublanksta, o išryškėja, kas gali būti svarbu ir turėti reikšmę jūsų sprendimams. Nepamirškite, kad jūs investuojate ne į naujienas rinkoje, o į bendroves, darančias konkrečius produktus ir teikiančias konkrečias paslaugas. Tad kokia nors naujiena gal ir gali trumpai paveikti bendrovių akcijas, bet nebūtinai. O juk mus tai ir turi dominti.

Juk mes, atėjusieji į kapitalo rinkas su savo pinigais, nesilažiname, ar nušaus O. bin Ladeną, kurį prezidentą išrinks. Mes į kapitalo rinkas ateiname įsigyti dalies patinkamo verslo, dalies patinkamos bendrovės. Jei tai išties gera bendrovė, jai puikiai sekasi dirbti prie visų prezidentų, ji pergyvena įvairius kataklizmus. Tikėtina, kad pergyvens ir ateityje. O kad mūsų tikėjimas turėtų tvirtą pagrindą, sekame susijusias naujienas.

Kad portfelis labiau amortizuotų neigiamas rinkos reakcijas į naujienas, technines akcijų kursų korekcijas, geriausia būtų pagal galimybes suformuoti pakankamai solidų akcijų portfelį. Skirtingos akcijos skirtingai reaguoja. Tai palengvina portfelio valdymą ir vienos akcijos kurso pokyčiai nežymiai atsispindi visame portfelyje.

Tam reikia daug kantrybės ir laiko. Tad telieka palinkėti nuolat išlaikyti šaltą protą ir atkakliai siekti užsibrėžto tikslo. Nekovokime su rinka – paverskime ją partneriu.

- Nauris Treigys

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas