N. Udrėnas: kovosime ne dėl vaizdo

(Puslapis 1 iš 2)


Roko Medonio (Fotodiena) nuotr.

Ingrida Mačiulaitytė / Ekonomika.lt

2011-03-23 10:25

Ar Lietuvos siekiai sutramdyti ,,Gazprom“ monopoliją neliks vien kova su vėjo malūnais? Apie tai kalbėjomės su prezidentės patarėju Nerijumi Udrėnu.

Spręsdama teisinius klausimus, siekiant pažaboti ,,Gazprom“ monopoliją dujų rinkoje, Lietuva neužima vien gynybinės pozicijos. Šalis aktyviai kovoja už savo interesus. Šis faktas džiugina vyriausiąjį prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėją ekonomikos ir socialinės politikos klausimais N. Udrėną. Tačiau, jo nuomone, valstybė turi imtis adekvačių priemonių, kad ši kova būtų laimėta.

Energetikos ministerija apkaltino ,,Gazprom“ pažeidus ,,Lietuvos dujų“ privatizavimo sutartį. Jau planuojama kreiptis į Stokholmo arbitražą. Ko galima tikėtis?

Turime nebijoti laikytis teisėtos pozicijos dujų ūkio pertvarkos klausimu – Europos Sąjunga (ES) tam ir priėmė III energetikos paketą, kad būtų sutramdyti energetikos monopolininkai ir pokyčiai būtų ne dėl vaizdo, o tikri, turintys teigiamų pasekmių vartotojams.

Baltijos šalyse gamtinių dujų sektoriuje viešpatauja rusų „Gazprom“ – esame labiausiai tokios monopolijos paveiktas ES regionas. Kad padėtis pasikeistų, priemonės turi būti stiprios.

Kokios jos galėtų būti?

Tai galėtų būti magistralinių aukšto slėgio dujotiekių, kaip natūralios monopolijos, geresnė kontrolė per atskyrimą, kad dujotiekių savininkas nediskriminuotų kitų galimų tiekėjų.

Taip pat realios konkurencijos monopoliniam dujų tiekėjui sukūrimas, pastatant suskystintų gamtinių dujų importo terminalą, dujų saugyklą ir galbūt sujungiant Lietuvos dujotiekius su Lenkijos.

Skaidresniam kainos formavimui užtikrinti galėtų būti kuriama gamtinių dujų birža, kuri yra numatoma prie veikiančios elektros biržos.

Ko imasi prezidentūra, siekdama įgyvendinti Europos Komisijos (EK) III dujų paketo nuostatas?

Siekdama įgyvendinti EK III dujų paketo nuostatas, prezidentė teikia politinį palaikymą šiam reikalui tiek šalies viduje, tiek tarptautiniu mastu. Konkrečius teisės aktų projektus parengė Energetikos ministerija, įstatymų projektai turėtų būti svarstomi Seime prasidedančioje pavasario sesijoje.

Kas daroma bandant suvaldyti augančias maisto kainas? Skelbta, kad Lietuvoje jos auga greičiau nei ES mastu.

Maisto kainų augimui didelę įtaką turėjo pasaulinės grūdų, pieno supirkimo ir žaliavų kainų augimo bei augančio maisto produktų vartojimo pasaulyje tendencijos.

Reikia įvertinti ir regionines ypatybes – Rusijoje dėl sausros praėję metai buvo itin nederlingi. Neramumai Šiaurės Afrikoje taip pat prisideda prie nervingumo pasaulinėse žaliavų, įskaitant maisto, rinkose.

Todėl tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje bei Estijoje mažmeninė rinka greitai reaguoja į išaugusią pasaulinę ir regioninę paklausą.

Galbūt numatoma taikyti PVM lengvatas būtiniausioms prekėms?

PVM lengvatos, kaip rodo Europos Komisijos ir kitų šalių tyrimai, galutinėms kainoms turi mažesnę įtaką. Didžiausią naudą vartotojai pajunta dėl pasiūlos konkurencijos. Konkurencijos augimas, kaip antai naujų prekybos tinklų ar naujų gamintojų kūrimasis, labiausiai prisideda prie kainų stabilizavimo.

Straipsnio puslapiai:

- Ingrida Mačiulaitytė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas