Nafta kvepiantis nerimas

(Puslapis 1 iš 2)


Ekonomika.lt nuotr.

Nauris Treigys / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-03-07 14:58

Rinkoms šiek tiek atsigaunant norisi rašyti apie optimistinius investicijų planavimo būdus. Tačiau po saule ne viskas taip ramu, kaip norėtųsi.

Be Europos su visomis jos problemomis, investuotojams paranku atkreipti dėmesį į Iraną. Ne investicijų tikslais. Situacija šiame regione dabar tokia, kad bet koks sprendimas turės įtakos pasaulio rinkoms.

Tačiau Irano problemos, tiksliau, santykių su Iranu problemos atsirado ne vakar ir baigsis ne rytoj. Šis procesas įdomus, nes rezultato sulauksime negreitai. Tiesą pasakius, pats rezultatas nelabai ir įdomus. Čia kaip ir Graikijos atveju – turime būti pasiruošę visiems atvejams. Žinoma, visiems gyvenimo atvejams pasiruošti neįmanoma, tačiau bent dviem blogiausiems – galime.

Manoma, kad karo su Iranu tikimybė šiandien yra labai didelė. JAV, Izraelis, net Saudo Arabija nenori taikytis su tuo, kad Teheranas turės savo branduolinį ginklą. „Greitas“ tokios problemos sprendimas – kariniai smūgiai į Irano branduolinius objektus.

Tačiau Iranas – ne šiaip sau valstybė. Tai penkta pagal kiekį naftos gavybos šalis. Tiesa, eksportuoja ji tik pusantro milijono barelių naftos per dieną. Nutrūkus šiam srautui kitos šalys pasiruošusios netektį gana greitai kompensuoti. Problemos dėl to tarsi ir nėra. Problema – Ormūzo sąsiauris. Juo kasdien praplaukia apie 19 proc. eksportuojamos pasaulio naftos. Iranas grasina šį naftos srautą sustabdyti. O tokio kiekio greitai nekompensuosi. Gal net neįmanoma kompensuoti iš kur nors kitur.

Irano grasinimus būtų galima ignoruoti. Ten plaukiojantys JAV lėktuvnešiai – neįkandamas riešutėlis Irano pajėgoms. Bent taip manoma. Tačiau prasidėjus karui su Iranu Ormūzo sąsiauris atsidurtų karo veiksmų zonoje. Į ją joks savininkas neleis plaukti nė vienam savo laivui. Penktadalis pasaulio naftos paklausos išgaruotų kaip dūmas.

Pagrindinis šios naftos vartotojas yra Azijos šalys. Tačiau naftos rinka yra globali. Azijai tektų naftos pirkti iš kitur. Kad perpirktų naftą, tektų kelti jos kainą. Naftos deficitą greitai pajustų visas pasaulis.

Kad naftos kainos augs, neabejotina. Kitas klausimas – kiek augs? Į jį sunku atsakyti. Ankstesni konfliktai Persijos įlankoje turėjo įtakos kainų kilimui, tačiau ne drastiškos. Konfliktas nelygu konfliktui. Pridėkime ištampytus investuotojų nervus, pridėkime spekuliantus ir gausime 200 JAV dolerių už barelį – visiškai logiška kaina.

Tai beveik dvigubai brangiau nei dabar. Neverta abejoti, kad tai stipriai paveiks visą pasaulio ekonomiką. Smūgis ekonomikai prilyginamas Graikijos bankrotui. Depresija tampa neišvengiama.

Tikėkimės, kad šalių, besirengiančių suduoti karo smūgį Iranui, vyriausybės tai puikiai supranta. Tačiau suprantama ir Irano branduolinė grėsmė. Gali tekti rinktis iš dviejų variantų: itin blogo ir paties blogiausio.

Straipsnio puslapiai:

- Nauris Treigys

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas