NASA technologas: Lietuva turi prisidėti prie žmonijos laimėjimų

(Puslapis 1 iš 2)


AFP/SCANPIX nuotr.

Mindaugas Samkus / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-12-03 16:59

Gali atrodyti, kad kosmoso tyrimų sritis yra tik didžiųjų valstybių reikalas, tačiau mažosios valstybės, tarp jų ir Lietuva, turi ieškoti galimybių prisidėti prie žmonijos laimėjimų, teigia lietuvių kilmės NASA technologas Jonas Žmuidzinas.

Ilgą laiką kosmoso tyrimuose dominavo dvi valstybės: Sovietų Sąjunga (vėliau Rusija) ir JAV. Kaip pasikeitė kosmoso tyrimų laukas įsitraukus naujiems veikėjams?

Akivaizdu, kad šioje srityje dabar labai smarkiai reiškiasi Europa, konkrečiai Europos kosmoso agentūra (EKA). Taip pat daug didelių projektų vykdo Kinija ir Indija. Tačiau visuomet egzistavo galimybė valstybėms dirbti kartu šioje srityje. Naujų veikėjų atsiradimas nebuvo staigus ir netikėtas fenomenas, visa tai išsivystė iš lėto.

JAV inicijuotas Marso planetos tyrimo projektas byloja tam tikrą šios šalies kosmoso strategijos pokytį. Sutinkate? Ar JAV vis dar yra galingiausia valstybė šioje srityje?

JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) iš pradžių jau turėjo įvairių tikslų. Vienas iš jų – žmogaus nusileidimas Mėnulyje. Kitas siekis buvo planetų tyrimai. Pirmieji erdvėlaiviai buvo siunčiami į Venerą ir Marsą, erdvėlaiviai „Voyager“ apskriejo daugiau planetų – Jupiterį, Saturną ir kitas.

Manau, nereikia galvoti tik apie Marsą, reikia tirti visas planetas ir tai įtvirtinta NASA programoje. Žinoma, Marsas labai įdomus, nes yra arti mūsų ir panašus į Žemę. Įdomu suprasti, kaip išsivystė ši planeta, atsakyti į klausimus, ar buvo joje vandens, kur jis dingo, o galbūt vis dar yra. Taip pat visiems smalsu, ar ateityje pavyks nuskristi į Marsą. Nemanau, kad laikui bėgant NASA programa smarkiai keitėsi.

Kaip manote, kokią įtaką kosmoso tyrimams turėjo naujųjų technologijų, konkrečiai nuotoliniu būdu valdomų erdvėlaivių, atsiradimas ir išpopuliarėjimas? Ar šiuose tyrimuose liks vietos astronautams?

NASA daug galvoja, ką daryti su astronautais. Siųsti žmogų į Marsą labai sudėtinga ir brangu. Sunku pasakyti, kada tai nutiks. Laikui bėgant tapo įmanoma pasiekti daugiau pasitelkus į pagalbą robotus ir mes turime tai išnaudoti.

Kokie reikšmingiausi pokyčiai pastaraisiais metais įvyko kosmoso ekonomikos srityje? Kokie didžiausi iššūkiai laukia ateityje?

NASA biudžetas, palyginti su kitomis sritimis, nedidelis. JAV skiria vos 0,5 proc. viso nacionalinio biudžeto lėšų. Be to, neseniai valdžia nusprendė šias lėšas dar labiau apkarpyti. Vis dėlto sprendžiant šalies biudžeto problemas tokie apkarpymai didelio poveikio neturi – net uždarius NASA niekas nesikeistų.

Straipsnio puslapiai:

- Mindaugas Samkus

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas