Naujas požiūris į architektūrą gimdo idėjas (2)

(Puslapis 1 iš 2)


Bendrovės nuotr.

Izabelė Norkutė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2014-10-03 11:47

 Kitokio požiūrio į architektūrą ir dizaino idėjas formavimas dviejų jaunų kūrėjų galvose tūnojo kaip iššūkis, kuris vėliau virto verslu. Du jauni vyrai, įkūrę „Crack studio“, po truputį sėkmingai skinasi kelią savo srityje.

Linui Jurevičiui ir Tomui Milkamanavičiui sujungus savo idėjas bei vizijas, pamažu ėmė gimti projektai, kuriais verslininkai bando pakeisti žmonių požiūrį į dizainą. „Estetika, funkcionalumas ir aktualumas yra esminiai kūrybos bruožai, kurie atsiskleidžia mūsų interjero, industrinio ir grafinio dizaino darbuose. Neretai žmonės neskiria dizainerio nuo stilisto. Stilistas – tai žmogus, kuris parenka spalvų derinius, medžiagas, padaro, kad viskas būtų „gražu“. Dizainas kalba apie žmonių gyvenimą, aplinką ir kasdienius objektus, su kuriais susiduriame. Taigi galime sakyti, kad dirbame su žmonių gyvenimais, savo kūryba stengiamės gerinti jų kokybę“, – kalba L. Jurevičius.

„Į komandinį duetą susibūrėme prieš nepilnus metus. Kartą susėdome ir abu priėjome išvadą, kad nusibodo dirbti laisvai samdomais dizaineriais, reikia patiems kurti studiją. Tomas su šia idėja kaip tik buvo grįžęs iš praktikos Danijos architektų biure, o aš ieškojau kolegos, kuris man padėtų įgyvendinti didesnius užsakymus Lietuvoje. Nuo to karto, kai nusprendėme dirbti kartu, nebegaišome laiko ir puolėm stačia galva ieškoti klientų bei tuo pačiu metu vystyti studijos viziją“, – pasakoja L. Jurevičius.

Vėliau, įkūrus „Crack studio“, nereikėjo ilgai galvoti, kaip pranešti apie save. „Mūsų įrankiai buvo telefonas ir internetas. Siūlėmės kurti viską, nuo vizitinių kortelių iki paviljonų dizaino „Litexpo“ parodose. Jokios reklamos strategijos paslapties nėra, didžiausią įtaką mums darė „Facebook“. Per socialinius tinklus mes galėjome lengviau komunikuoti ir dalytis informacija apie savo veiklą ir darbus. Supratome, jog žmonės kur kas labiau pasitiki, kai mato tave aktyviai veikiantį socialinėj erdvėj, kuriantį ir įgyvendinantį savo idėjas, projektus“, – patirtimi dalijasi dizaineris.

„Kai pradėjome dirbti, sunkiausia buvo pasakyti savo paslaugų kainą užsakovui. Mūsų paslaugos kokybiškos, o darbas operatyvus ir pristatomas laiku, kas yra retas pranašumas kūrybinių paslaugų sferoje. Per savo darbo patirtį spėjome įsitikinti, kad užsakovas dažniausiai bijo ne tik kainų, bet ir sprendimo, ar jo investavimas į dizainą yra racionalus bei naudingas. Todėl kalbėdamiesi su užsakovais mes stengiamės stipriai argumentuoti, kodėl reikia investuoti į dizainą, o ne taupyti. Čia galioja auksinė taisyklė „šykštus moka du kartus“. Mes visada orientuojame užsakovą į gerus ir kokybiškus daiktus bei sprendimus, o dizaino paslaugų kainos priklauso nuo užsakymo dydžio, medžiagų, gaminimo būdų ir, žinoma, terminų, todėl kiekvienas jų – individualus“, – atvirauja L. Jurevičius.

Straipsnio puslapiai:

- Izabelė Norkutė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas