(Ne)išmoktos krizės pamokos: kaip pasikeitė lietuvių vartojimas (1)

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Giedrė Sankauskaitė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2013-11-20 07:02

 „Taupyk skatiką juodai dienai“, – pataria liaudies išmintis. Tačiau panašu, kad šalies ekonomikos atsigavimą pradedantys jausti gyventojai augančių pajamų kaupti neketina, priešingai, džiaugiasi pirkdami naują brangesnį drabužį, kurio krizės metais negalėjo sau leisti.

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė savaitraščiui pasakojo, kad recesijos metu, kai šalies gyventojų pajamos buvo mažesnės, ir patys gyventojai buvo labiau linkę taupyti. „Gyventojai nedidina santaupų, jie daugiau išlaidauja, – teigė O. Bložienė. – Geresniais laikais apie taupymą mažiau galvojama.“

Po krizės labiau išlaidauti linkę piliečiai paprastai pamiršta, kad tai puikus metas pradėti taupyti ir didinti savo rezervą. „Taupymo norma Lietuvoje 2011 metais buvo lygi 1 proc., o Europos Sąjungoje ji buvo 11 proc.“, – lygino specialistė.

Statistikos departamento Gyvenimo lygio statistikos skyriaus vedėja Regina Deveikytė teigė, kad dar per anksti daryti išvadas apie gyventojų taupymą po krizės. „Pasibaigus krizei gyventojai dažniausiai nori įsigyti būtiniausių pirkinių ar grąžinti recesijos metu susikaupusias skolas“, – apie 2012 metus kalbėjo R. Deveikytė.

„Danske Bank“ vyresnioji analitikė Violeta Klyvienė sakė, kad žmonės, panašu, išmoko krizės pamokas, nes daugėja lietuvių, kurie nori jaustis stabilesni dėl finansinės savo ateities. „Nors palūkanų normos yra nepaprastai mažos, namų ūkių indėliai bankuose ir toliau auga“, – savaitraščiui pasakojo V. Klyvienė.

Specialistė teigė, kad lietuviai yra mažai taupanti tauta. Nors svarbu atkreipti dėmesį, kad Europos kontekste vidutinio lietuvio pajamų lygis yra nedidelis. Būtent mažos pajamos iš dalies ir lemia mažą taupymo rodiklį.

„Susirūpinimą kelia tai, kad net tarp savo pajamų lygio grupės šalių esame iš tų, kurios taupo mažiau“, – kalbėjo V. Klyvienė.

Didėjo išlaidos

Vidutinio lietuvio vartojimo krepšelyje didžiąją dalį sudaro išlaidos būstui, transportui ir maistui. Statistikos departamento duomenimis, 2012 metais, palyginti su 2008-aisiais, padidėjo gyventojų vartojimo išlaidos maistui, būstui, vandeniui, elektrai, dujoms ir kitam kurui, sveikatos priežiūrai ir švietimui, iš jų išlaidų būsto nuomai, vandeniui ir energijai padidėjimas viršijo kainų augimą.

Savaitraščio kalbintos ekspertės tvirtino, kad krizės laikotarpiu Lietuvoje gyventojai stipriai sumažino išlaidas, skirtas laisvalaikiui ir pramogoms. „Dabar jaučiama, kad gyventojai tas išlaidas pradeda gaivinti“, – kalbėjo O. Bložienė.

Tik prasidėjus krizei, gyventojai drastiškai koregavo savo išlaidas. „2008 ir 2009 metai – šoko periodas, – pasakojo O. Bložienė. – Vėliau, 2010 ir 2011 metais, gyventojai jau daugiau mažiau susitaikė su situacija.“

Straipsnio puslapiai:

- Giedrė Sankauskaitė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas